Kartais vienas pokalbis su nepažįstamu žmogumi būna vertesnis už perskaitytą knygą. Taip nutiko man šį rudenį, nuobodžiai besižvalgant sėklų ir grūdų skyriuje Kalvarijų turguje. Šalia stovėjęs senolis staiga prakalbo apie avižas. Išties, susimąsčiau. Pirkdavau tik avižinius dribsnius ir visad maniau, kad tai pakankamai sveikas maistas. Senolis papasakojo apie avižų „pieną”, kuris anot kai kurių šaltinių yra toks pats vertingas, kaip ir motinos pienas.
Pradžioje gėrėme jį mažais gurkšneliais, jaukinome skonį. O dabar jau net ir kavą gardinu, šaltą kavą, žinoma.
P. Vytauto papasakota ir aprašyta gamyba ypatinga, lėta, ilga, tokį gėrima norisi gerti po truputį nemaišant su jokiais kitais priedais. O kai norisi greito varianto, gaminu „pieną” iš avižinių dribsnių, ypač greita ir itin paprastai. Toliau skaityti „Avižų „pienas””
