Avižų „pienas”

avizupienas1

Kartais vienas pokalbis su nepažįstamu žmogumi būna vertesnis už perskaitytą knygą. Taip nutiko man šį rudenį, nuobodžiai besižvalgant sėklų ir grūdų skyriuje Kalvarijų turguje. Šalia stovėjęs senolis staiga prakalbo apie avižas. Išties, susimąsčiau. Pirkdavau tik avižinius dribsnius ir visad maniau, kad tai pakankamai sveikas maistas. Senolis papasakojo apie avižų „pieną”, kuris anot kai kurių šaltinių yra toks pats vertingas, kaip ir motinos pienas.

Pradžioje gėrėme jį mažais gurkšneliais, jaukinome skonį. O dabar jau net ir kavą gardinu, šaltą kavą, žinoma.

P. Vytauto papasakota ir aprašyta gamyba ypatinga, lėta, ilga, tokį gėrima norisi gerti po truputį nemaišant su jokiais kitais priedais. O kai norisi greito varianto, gaminu „pieną” iš avižinių dribsnių, ypač greita ir itin paprastai.

Į maisto smulkintuvo ar kokteilinės indą pilu

6 šaukštus avižinių dribsnių 

1 litrą šilto vandens (apie 40C)

Jungiu lėčiausią malimo greitį ir stebiu spalvos virsmą. Kai skystis tampa baltas it pienas, gautą masę per sietelį perpilu į patogų laikymui šaldytuve butelį.

Naudojame visur, kur vartodavome pieną – kavos balinimui, blynų ar mielinei tešlai, košių virimui, kartais tiesiog atsigeriame.

O dabar dalinuosi p. Vytauto atsiųsta informacija apie šio gėrimo vertę ir paruošimo būdą.

„… Miela Renata,
Internete ir literatūroje yra įvairiausių receptų, pagal kuriuos iš avižų, avižinių dribsniu bei miltų, juos virinant, pagaminamas avižų kisielius. Gal iš pradžių jis labiau malonina liežuvį, bet neturi to efekto, kurį duoda tiktai GYVAS – iš natūralių, sudaigintų grūdų, ir temp < 42% paruoštas mišinys.
Nuo neatmenamų laikų skandinavų, slavų, baltų ir kitos šiaurietiškos tautos plačiai naudojo avižas maistui – neveltui Kūrėjo Apvaizdos sukurtas šiam regionui.
Labai svarbu, kad teisingai paruoštas avižų pienas yra pilnavertis pakaitalas motinos pienui, vertingas maistas augančiam vaikui, o taip pat ir maistas-vaistas kiekvienam.
Pasinaudodamas žymaus Rusijos šviesnešio, S.Peterburgo Agrarinės Akademijos rektoriaus Viktoro Jefimovo pasakojimu, o taip pat kitais prasmingos mitybos principais, pradėjau praktikuoti dar paprastesnį šio vertingo produkto ruošimą:
– avižų (nemaža jų dalis gali būti nelukštentos) įmama tiek, kiek jų reikės vienos dienos ruošiniui, skaičiuojant vienai porcijai po 50-100 g.,
– avižos praskalaujamos, jei avižos nepatikimos kokybės – dar trumpai pamerkiamos į geriamos sodos tirpalą,
– mirkomos vandenyje (vanduo ištirpina fitininę rūgštį, trukdančią virškinimui) – 6 val.,
– nukošiamos ir vėl praskalaujamos,
– daiginamos apie 2 paras – kol išleidžia 1 mm daigelius,
– vėl praskalaujamos,
– pilnutinai susmulkinamos trintuvu,
– masė užpilama natūraliu (tirpsmo, šaltinio ar šulinio) vandeniu – santykiu 1:3-4,
– gautas avižų pienas suplakamas ir tuokart suvartojamas (dar galima pridėti asmeniškai tinkančių prieskonių: ciberžolę, Čili ar kvapnųjį pipirą, gvazdiką, asafetidą ir kt.). …”
Ačiū, p. Vytautai!

4 atsakymai į “Avižų „pienas””

Parašykite komentarą