Džiovinti pienių žiedlapiai

DSC_1681

Alternatyva prabangiam šafranui atrasta 🙂 Esu skaičiusi nemažai straipsnių apie žolininkų liaupsinamas kiaulpienės gydomąsias savybes, taip ir kilo mintis pasiruošti žiedų žiemai. Tačiau išdžiovinti žiedlapiai ne tik nuostabiai kvepėjo, bet ir smarkiai dažė rankų odą. Iškarto kilo mintis – nuspalvinti sriubą, troškinį ir virtinukus. Vištienos sriuba, pievagrybių ir ryžių troškinys, virtinukai su varške – viskas buvo ypatingai skanu ir tikrai vien dėl vieno naujo skonio juose.

Be pietų patiekalų, iš žiedlapių gaminau arbatą ir gaivų vasarinį limonadą. Bet labiausiai ir tobuliausiai -iedlapiai atsiskleidė desertuose – po žiupsnelį ant ledų ir po gerą žiupsnį, dekoruojant glazūra ar šokoladu lietus tortus.

Pirmiausiai saulėtą vidurdienį prisiskinu pienių žiedų, skinu be kotelių, tik patį žiedyną. Toliau skaityti “Džiovinti pienių žiedlapiai“

Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis


DSC_1220

Idėją parsivežiau ir tetos Irenos, jos pasakojimas apie sumuštinius su pienėmis smarkiai įkvėpė ir paskatino pamąstyti su kuo dar tiktų ruginė duonos riekelė ir naminio sviesto gabaliukas?

Pienių žiedai – žiedus reikėtų skinti vidurdienį, kai jie labiausiai išsiskleidę. Žiedai praplaunami po tekančiu vandeniu, gerai nusausinami popieriniuose rankšluosčiuose, skabomi geltonieji žiedlapiai ir lengvai įspaudžiami į sviestą. Jei norisi pienių medaus skonio, žiedų nereiktų plauti, tik paskleisti ant balto audinio ir luktelti valandą-kitą, tuomet vabaliukai išsivaikščios, o žieduose esančios žiedadulkės suteiks ypatingo skonio. Man patiko ir truputis druskos. Jokio kartumo žiedlapiuose ištikrųjų nėra. Toliau skaityti “Sumuštiniai su pievų ir miškų gėrybėmis“