Šios adžikos receptą man papasakojo draugė ir keliomis prasmėmis kolegė iš Ukrainos, nors logiškai tai turėjo būti kokia nors draugė ar kolegė iš Gruzijos ar Armėnijos 🙂 Pabandžiusi šį skonį pirmą kartą iškarto nusprendžiau, kad skanesnės tikrai nesu ragavusi. Žinia, tikroji adžika gaminama tik iš aitriųjų pipirų, didelio kiekio druskos ir prieskonių/žolių. Tačiau mūsų šiaurietiškiems gomuriams ji tikrai stiproka. Ir man niekada nebuvo juokingi kadrai filmuose, kai personažai dėl kažkokių sunkiai suvokiamų priežasčių savanoriškai valgė žiauriai aštrius pipirus, o po to blaškėsi išsigelbėjimo paieškose…
Gaminu šią „adžiką” jau daug metų, dideliais kiekiais, nes ji dažnai tampa dovana ar tiesiog vakarėlio karaliene, ypač mėsiško. Viena, ką tikrai palaipsniui išgyvendinu iš jos, tai saldžioji paprika, pastaruoju metu jos visai nebededu. O graikiniai riešutai čia tiesiog būtini. Dar vienas momentas – čili pipirų aštrumas. Kadangi jų užsiauginu pati, tai visada žinau kokio jie aitrumo, bet jei pirksite juos turguje, kur dabar matau galybę pasirinkimo iš aitrių ir net ugningų skonių, būtinai klauskite pardavėjų kuris pipiras yra vidutinio aitrumo. Jei imsite ugningus, proporciją aprašytam receptui mažinkite pusiau.
Originaliam recepte produktai malami mėsmale, aš palengvinau gamybą, daržoves tarkuodama smulkia virtuvinio kombaino tarka arba bulvių tarkavimo mašina. Toliau skaityti „Tobula adžika”