Viena universaliausių uogienių, mano absoliuti favoritė ir daugelio patiekalų sudedamoji. Puikus gėrimas praskiedus kelis šaukštelius karštu vandeniu, garnyras kalakutienai, įdaras pyragams ir t.t.

Šermukšnių uogas geriausia skinti tuomet, kai jos pasidaro sodriai raudonos. Anksčiaus sakydavo, kad reikia laukt šalnų. Bet tuomet uogos tampa susiraukšlėję, dažnai patamsėję, todėl nėr ko laukt ir padaryt šalnų imitaciją šaldiklyje. Uogų rasti nėra lengva, jos neauga miškuose, dažniausiai sodinamos pakelėse. Pakelių uogos netinka dėl suprantamų priežasčių, todėl geriausia išeitis – auginti kultūrinius šermukšnius savam kieme ar sode (jei tokį turite) arba važiuoti per kaimus, ten dar kur-ne-kur galima rasti šių medžių. Taigi.

Gerai prinokusiais uogas dedu į šaldiklį 2-3 dienoms, jei uogos tik ką nuraudę – tuomet 5-6. Ištrauktas iš kameros ir atšilusiais uogas kruopščiai apvalau nuo kotelių ir lapų, perplaunu, leidžiu apdžiūti ir pasiskaičiuoju kiek aš jų turiu. Tai darau litrinio stiklainio pagalba. Uogas suberiu į puodą. Tuomet imuosi cukraus, jo reikės pusę tiek, kiek buvo uogų, tad proporcija tokia

2 litrai uogų

1 litras balto cukraus

Juo užpilu uogas. Pradžioj šliūkšteliu stiklinaitę vandens ir užkaičiu puodą. Kai jau prasideda kunkuliavimas, uogas papildau kriaušėmis. Vienam litrui uogų skaičiuoju

1 kriaušę

Jas nulupu, išsėklinu ir supjaustau kubeliais ir sumaišau su uogomis.

Verdu apie 45 min. – 1h. Po to jungiu elektrinį smulkintuvą ir juo sutrinu masę iki vienalytės konsistencijos. Pasiruošiu mažučius stiklainiukus, pilu į juos kuo karštesnę uogienę, užsuku dangtelius ir stiklainius palieku apverstus ant rankšluosčio per naktį. Po nakties sunešu uogienę į rūsį.

Patarimas – visiškai netiks parduotuvinės Conference kriaušės, nepagailėkite pinigų ir pirkite, jei neturite savų, turguje, paragavę. Kriaušė turi būti didelė, saldi, sultinga ir standi.