Naminį sūrį galima pasigaminti ir iš parduotuvinių produktų. Kai nėra galimybės nusipirkti kaimiško pieno, o sūrio baisiai norisi, perku
2l pieno (2,5-3,5 proc.)
1l kefyro
Juos supilu į trilitrį stiklainį, pridengiu medvilniniu rankšluosčiu ar servetėle ir palieku šiltoje vietoje 2-3d. Kad pamatyti ar pienas jau surūgęs, galima švelniai pakratyti stiklainį – masė turi būti tiršta kaip kefyras.
Stiklainio turinį supilu į 5l puodą, jungiu vidutinę ugnį ir laukiu, kol masė pradės kunkuliuot. Tuomet jau intensyviai maišau mediniu šaukštu, kol atsiskiria išrūgos ir susidaro varškės gabaliukai. Įberiu
1aš druskos
1 žiupsnį kmynų
Permaišau ir pilu į dviguba marle išklotą koštuvą. Lukteliu, kol nubėgs išrūgos, tuomet pridengiu lėkšte ir uždedu svorį (akmenį, stiklainį su vandeniu ar pan.). Po 3-4h sūrį apverčiu ant lėkštės, nuimu marlę. Sūrį galima valgyti iš karto, šviežias jis labiau primins tepamą tekstūrą. Pastovėjęs šaldytuve taps tikru varškės sūriu 🙂
Kmynus galima keisti šviežiom prieskoninėm žolelėm, smulkiai kapotais graikiniais riešutais.
Patarimas – išrūgų neišpilkite, panaudokite veido valymui ar supilkite į vonią maudantis, oda taps aksomine.
