Ar žinote, kad lašinius mokslininkai neseniai reabilitavo ir jie šiuo metu laikomi sveiku produktu? :) Tik va bėda – mažuosius kiaulių ūkius, kuriuose paršelius šerdavo natūraliai produktais, naikina. Ir vis sunkiau gauti to “tikro” lašinio… Todėl kai tik yra galimybė nusipirkti sveikai augusios kiaulaitės, būtinai imame lašinių paltį, dalį sūdome, dalį rūkome. Šviežius lašinukus su juoda rugine duona ir raugintais ar marinuotais agurkėliais pas mus valgo vyrai, talkoje/gamtoje/kelionėje. Bandelių įdarams tokie lašinukai netinka, netgi mėgstantiems riebiai būna per riebu, tam labiau tinkama šoninė. O štai lietiniai blynai, kepti ant tokiais lašinukais pateptos keptuvės, patinka visiems.
3kg šviežių lašinių su oda
supjaustau plytos didumo gabalais, nuplaunu, nusausinu popieriniais rankšluosčiais, gabalus sudedu į puodą ir užberiu
1kg druskos
Druską gerai įtrinu į lašinius, puodą dengiu dangčiu ir statau rūsy ar ant šaldytuvo lentynos. Penkias-šešias dienas lašinukus reikia kartą per dieną prisiminti, ištraukti puodą ir, nuėmus dangtį, gabalus pavartyti, palaistyti druskos tirpalu (jei toks susidaro) arba tiesiog dar kartą pamaigyti gabalus, kad druska kuo tolygiau pasiskirstytų.
Po penkių-šešių dienų lašinius traukiu lauk, sudedu ant popierinio rankšluosčio apdžiūti, tuomet įtrinu mišiniu iš
1aš maltų kmynų
1aš džiovintų petražolių
1aš džiovinto raudonėlio
1aš smulkintų džiovintų kadagio uogų
Kiekvieną gabalą įvynioju į marlę ar specialų tinklelį mėsos rūkymui ir siunčiu vyrą į rūkyklą. Esame rūkę šlapia obelim, slyva, bet gardžiausias – alksninis dūmas. Mūsų rūkykla karštoji, todėl lašinius dūmyjam tik kelias valandas, kitaip visi riebalai suvarvėtų šuniui ant uodegos..
Parūkytus lašinukus sandėliuoju rūsy, šaltuoju metų laiku – šiltnamy. O neturint šaltų patalpų visada išgelbės šalta spinta – šaldytuvas :)
Beje
