Naujoviškas agurkų konservavimas II

Neįtikėtino populiarumo sulaukęs receptas prašosi naujo aprašymo, prasidėjus konservavimo sezonui tiesiog fiziškai nebespėju atsakyti į jūsų klausimus, komplimentus, pabambėjimus ar euforiją 🙂

Žinote, kad mėgstu supaprastinti matavimo vienetus ir gamybą, todėl per kelerius metus ištobulinau šį receptą iki man priimtiniausio ir labiausiai taupančio laiką.

Agurkų nė nesveriu, pasiruošiu tiek kiek turiu, užpilu juos giliame inde, puode ar maistiniame kibire šaltu vandeniu ir nupildama pamatuoju to vandens tūrį.

Toliau skaičiuoju sekančiai:

1l vandens

3vš druskos (be kaupo)

10 juodojo serbento lapų

10 vyšnios lapų

1 didelį krapo skėtį

2 skilteles česnako

Į indą, kuriame 3 dienas vyks rūgimas, sluoksniuoju agurkus, krapus, lapus ir česnakus, supjaustytus plonais griežinėliais. Puode truputį pašildau vandenį, suberiu druską ir maišau, kol ji pilnai ištirpsta. Virti nereikia. Sūrymu užpilu agurkus, viršun dedu sriubinę lėkštę ir indą dedu į šiltą namų vietą.

Po trijų dienų agurkus traukiu iš indo, perplaunu po tekančiu vandeniu ir sudedu į išplautus ir iškaitintus stiklainius. Nei lapų, nei česnako iš sūrymo naudoti nereikia, tik agurkus.

Kiekvieną stiklainį sklidinai užpilu kuo šaltesniu gręžinio vandeniu ir užsuku verdančiu vandeniu nuplikytais dangteliais. Vandentiekio vanduo dėl chloro ir kitų priemaišų dažnai sugadina agurkus, todėl geriau naudoti pirktinį bėmbėlių vandenį.

Stiklainius laikau rūsyje, valgome nuo spalio galo – lapkričio mėnesio.