Pirmos rudens dienos proga kilo mintis parašyti apie daržoves ir kaip aš jas ruošiu garnyrams. O kilo ji ne šiaip sau, prieš kelias dienas džiaugsmingai pasinaudojome Laisvalaikio dovanų pasiūlymu ir jų nuoširdaus bendravimo dėka apsilankėme TV bokšto restorane. Kokie sentimentai… Užaugau ir suaugau Karoliniškėse, šio bokšto pašonėje, per miegamojo langą mačiau jo statybas, bokšto ratą niokojusius gaisrus, su žiūronu skaičiuodavau bokšto „iliuminatorius” ir beprotiškai laukdavau kasmetinės ekskursijos. Ne dėl dangaus, padangėmis niekada smarkiai nesižavėjau, bet restorane ruošiami žiuljenai buvo kažkokie stebuklingi. Atsisakydavau net ledų, idant suvalgyti vištienos grietinėlės padaže, apkeptos su smagiai besitąsančiu sūriu, ir tiekiamos tuomet man irgi stebuklingai atrodžiusiame inde su ilga rankena. Po dvidešimties metų nebėr žiuljenų Paukščių take, meniu adaptuotas nūdienai, o Vilnius už stiklo – vilniečiams…
Besidalinant su kolege įspūdžiais iš dangaus, žinoma, papasakojau ir apie tai, kad lašišos garnyrui paruoštos daržovės buvo tiesiog tobulos. O ji ėmė ir paklausė kaipgi tokias pagaminti. Ogi labai paprastai, tereikia žinoti italų al dente (kietas kaip dantis) vadinamą ruošimo principą.
Daržoves ruošiu didesniais gabalais, taip skaniau. Šakniavaisius nulupu ir pjaustau, brokolius ar kalafijorus atskiriu žiedynais. Puode užkaičiu didelį kiekį vandens ir, jam užvirus, suberiu daržoves. Apverdu 3-4 minutes, tuo metu į kitą puodą pripilu ledinio vandens. Maniškis gręžinio toks jau yra savaime, bet tuomet, kai gyvenome mieste, čiaupo vandens temperatūra buvo per aukšta, todėl į vandenį pridėdavau ledukų iš šaldymo kameros.
Apvirtas daržoves nukošiu ir kuo skubiau pilu į šaltąjį vandenį, palaikau iki pilno atvėsimo ir tuomet vėl nukošiu. Viskas.
Taip ruoštas daržoves apkepu lydytame svieste su kelių rūšių prieskoninėmis žolėmis, ant žarijų, šalia kepamos žuvies ar mėsgalio. Jos puikiai dera su geros kokybės aliejais. Ir tikrai neprašo jokios druskos 😉
