Man netrūksta pietų saulės, galėčiau gyventi ir Norvegijos šiaurėje ar Islandijoje, kur būna poliarinės dienos, tačiau pietiečiams jaučiu vieną pavydo gaidelę, jie bent dukart metuose turi šviežių daržovių. Ir niekas neįtikins manęs, kad žiemą mūsų prekybcentriuose pirktas pomidoras kvapu ir skoniu niekuo nenusileidžia tiems, kuriuos skiname savo šiltnamiuose vasarą ar valgome pvz. kokioje mažytės Graikijos salos tavernoje su traškia salota, feta ir gausiai palaistytą alyvuogių aliejumi.
Ir panašu, kad būsiu atradusi išeitį kaip išgyventi žiemos pomidorų badą. Jiems tiesiog reikia teisingos poros, ir mano paskutinis atradimas yra moliūgas. Tik ne daržovės pavidalu, bet šviežiai spaustu moliūgų sėklų aliejumi – Moliejumi ir rupiniais, likusiais nuo aliejaus spaudimo.
Pomidorus supjaustau riekelėmis ar skiltelėmis, nelygu kokia nuotaika. Pasūdau trupučiu rupios druskos, beriu žiupsnį citrinpipirių, gausiai palieju moliūgų aliejumi ir taip pat gausiai užberiu rupiniais.
Patikėkite, tokios skanaus „žieminio” pirktinio pomidoro nesu valgiusi 🙂
Moliūgų sėklų aliejaus galima rasti įvairiose parduotuvėse, tačiau rupinių kol kas nesu mačiusi. Todėl tiesiog būtina įsigyti aliejaus presą. Arba parašyti man 🙂