Sako nebevartotinas toks šio patiekalo pavadinimas. Siūlo vadinti tarkainiu. Na, nežinau kaip jums, bet man šis pavadinimas neprilipo, o kadangi asmeninėje erdvėje dar galime rašyti ką beužsigeidžią, tebūnie tai klasikinis pavadinimas. Nes ir receptas, kurį aprašysiu, yra labiau klasikinis, nei modernus.
Būtent tokį kugelį kepdavo mano šeimos moterys ir jau N kartų. Plikyti tarkius karštu pienu man visad buvo norma, kol nepradėjome kalbėtis apie receptūras su didesnėmis auditorijomis. Pasirodo, šis būdas nėra plačiai paplitęs ir tuomet supratau, kodėl kitų namuose ar maitinimo įstaigose kugelis buvo kitoks, nei namie – tamsesnis, tvirtesnės struktūros, bet tuo pačiu ir ne toks skanus. Mielai dalinuosi mūsų šeimos receptu, jei nesate bandę pieno kugelyje, būtinai iškepkite tokį. Ir dabar pats skaniausias kugelio laikas, gaminant iš „senų” rudeninio derliaus bulvių.
6-8 valgytojų kompanijai nuskutu ir smulkiai sutarkuoju
2,5 kg bulvių
Nedideliame metaliniame puode užkaitinu (neužverdu)
200 ml pieno
Karštą pieną pilu ant tarkių ir permaišau. Indelyje suplaku
3 kiaušinius
1 aš rupios druskos
žiupsnelį maltų kmynų
žiupsnelį ciberžolės (spalvai, galima ir nedėti)
Plakinį supilu į tarkius ir vėl gerai permaišau. Tešla atrodo skystoka, bet taip ir turi būti. Ją supilu į kepimo formą, geriausia naudoti stiklinę, tuomet per orkaitės stiklą puikiai matosi, kada kugelis jau iškepęs.
Kepu 160 C kaitroje, kepimo režimu iš abiejų pusių. Po 40-45 minučių jau matosi skrundantys kraštai, tuomet padidinu kaitrą iki 180 C ir kepu dar apie 10 minučių.
Tiekiu su pageidaujamais priedais – grietine, spirgučiais ar abiem kartu. O jei jau turiu svogūnų laiškų, tai ir jų papjaustau ir paberiu lėkštėn.
