Sūdymas – vienas seniausių fermentacijos būdų. Druskos, kaip konservanto, ypatybes pirmieji aptiko pajūrių pakrančių gyventojai.
Išmokome sūdyti maisto produktus ir mes, sausuoju būdu – žuvis, mėsą, sūryme laikyti agurkus ar obuolius. O štai apie mums dar neseniai buvusią egzotine citriną druskoje buvome girdėję retai.
Kadangi Lietuvoje įvežamos citrinos yra apdirbamos tam tikromis sveikatai ne itin draugiškomis medžiagomis, chemikai rekomenduoja prieš vartojimą (nesvarbu sūdysite jas ar tik spausite sultis) pamirkyti sodos tirpale. Jis gaminamas iš vieno valgomojo šaukšto su kaupu sodos ir vieno litro šilto vandens. Soda suberiama į vandenį ir maišoma, kol ištirpsta, į šį mišinį merkiamos citrinos, uždedama lėkštė ar kitoks svoris, neleisiantis citrinoms išplaukti į paviršių. Tirpale citrinos laikomos 15 minučių, ne daugiau ir ne mažiau – taip patarė minėtas chemikas.
Nuplautos ir nusausintos citrinos įpjaunamos X (iksu), ne iki galo, paliekant bent porą centimetrų nuo apačios ir gausiai įbarstomos į vidų rupia nejoduota druska.
Pasūdytos citrinos sudedamos pjūviu į viršų į stiklainį ar kitą patogią talpą ir pilnai užberiamos druska paliekamos bent trims dienoms, geriausia šiltoje namų vietoje. Vėliau sandėliuojamos šaldytuve. Tinka vartoti po 2-3 savaičių.
Tokiu būdu ruoštų citrinų žievelės (taip taip, minkštimas ir baltoji žievelės dalis nevalgoma) vartojamos troškinių, sriubų gardinimui, itin tinka kaip įdaras kepant paukštį, sultimis galima palaistyti šviežių daržovių salotas, prisimenant, kad tai labai labai sūru.
