Solianka. Selianka. Pachmelka. Šiupinys. Šiupininė. Varguolių maistas. Ir tai dar ne visi šios sriubos pavadinimai. Ir turbūt nė viena kita sriuba neturi tiek vardų, o tuo pačiu ir standartų. Anot istorinių šaltinių, ši sriuba atsirado XV amžiuje Rusijos valstiečių namuose, panašiai kaip ir pica Italijoje – dedant į vieną patiekalą viską, kas tuo metu buvo po ranka. Tik iš kur XV amžiuje Rusijoje pas valstiečius būdavo citrinų ar alyvuogių – lieka paslaptimi… :) Tebūnie tai šiuolaikinė solianka.
Su šia sriuba susipažinau praeitą rudenį, klajodama po Rygą. Kiekvienoje maitinimo įstaigoje, nuo restorano iki knaipės, netgi nesvarbu senamiestyje ar geležinkelio stotyje, dienos pietūs kvepėjo vienodai – dešros, česnakų, kalendros ir pomidorų kvapų deriniu. Panašūs aromatai kutendavo nosį Gruzijoje, tačiau kai jau priėjau prie dienos pietų sriubos katilo ir samčiu pasėmiau sriubos, supratau, kad tai yra tai, ko gyvenime nesu ragavusi. Joje nedominavo joks produktas, veikiau tai buvo visų man žinomų sriubos ingredientų mišinys. O ir aplink katilą buvo pridėta bent šešių rūšių papildinių – grietinės, kapotų petražolių ir kalendrų lapelių, česnako gabaliukų bei juodų ir žalių alyvuogių. A, dar ir citrinų. Ir kaip neparagaut?
Grįžusi po kelionės pirmu reikalu perskaičiau daug receptų, pasidomėjau recepto istorija ir ėmiau bandyti virti šią labai sočią, kvapnią ir tuo pačiu keistą sriubą. Man ypatingai patiko mintis sunaudoti raugintų agurkų skystį, kurį mes dažniausiai nederamai išpildavome į kriauklę. O jei agurkų nerauginate, skysčio galite nusipirkti turguje, sveriamų raugintų produktų skyriuje, kur galima (kartais) įsigyti ir raugintų kopūstų skysčio.
Aprašysiu jums mums skaniausią variantą, jeigu kuris nors produktas jums pasirodys ne itin tinkamas ar jo tiesiog nemėgstate – nedėkite, keiskite, varijuokite, šioje sriuboje galima (beveik) viskas.
6 porcijoms reikės:
300 g kumpinės dešros (galima naudoti visų tipų dešreles, sardeles, karšto rūkymo gaminius)
300 g karšto (rekomenduotina naminio dūmo) rūkymo šoninės ar sprandinės
0,5 – 1 l raugintų agurkų skysčio
2 raugintų agurkų
1 morkos
1 svogūno
2 bulvių (galima keisti pastarnokais)
Saujos perlinių kruopų
2 šaukštų pomidorų pastos (galima keisti 2 šviežiais, tik būtinai gerai sunokusiais pomidorais)
2 šaukštelių rupios druskos (jos nereikia, jei naudosite pastą su druska)
2 šaukštelių džiovintų žolelių sriubai
1 šaukštelių harisos ar adžikos (nebūtinai)
Priedai: grietinė, alyvuogės, citrina, smulkiai kapotas česnakas, kalendrų ar petražolių lapeliai, krapai.
Mažas pastebėjimas – viename puode verdant rūgščius produktus ir bulves, jos neišverda iki galo, todėl visad pirmiausiai verdu nerūgščius produktus. Taip pat darau su agurkine ar raugintų kopūstų sriuba.
Taigi į puodą pirmiausiai pilu 2 litrus vandens, jam užvirus dedu kubeliais pjaustytas bulves, perlines kruopas, ir toliau, nemažinat kaitros, pjaustau ir beriu sekančia tvarka: morkų griežinėlius, svogūnų kubelius, stambia tarka tarkuotą dešrą (taip taip), smulkiai pjaustytą rūkytą mėsą.
Nelygu kaitrai, verdu apie 15-25 minučių. Jeigu naudoju šviežius pomidorus, supjaustau juos kubeliais. Daržovėms apvirus, į puodą supilu raugintų agurkų skystį, smulkiais kubeliais pjaustytus agurkus, pomidorų pastą (arba kubelius), prieskonius, sriubą pasūdau ir leidžiu pakunkuliuoti dar 10-15 minučių. Jei sriuba atrodo pernelyg tiršta, galima įpilti karšto (!) vandens, bet labai skiesti neverta, nes solianka ir turi būti tokia – gausi, tiršta, ilgai kramtoma ir soti.
O jei norisi sriubos, kuri atstotų ir antrą pietų patiekalą, gaminu solianką iš trijų rūšių mėsos – šviežios jautienos, rūkytos šoninės ir kumpinės dešros.
Tiekiu karštą, pasiūlant valgytojams patiems įsidėti norimus priedus. Man asmeniškai būtina tik grietinė. Ir adžika iš Gruzijos prieskoniai, originaliame recepte jos nėra, bet man ji soliankoje puikiai paaštrina pojūčius.