Ką besakytumėm, genetika ar paveldimumas egzistuoja, ir aš ne apie ligas.
Mano a.a. močiutė buvo didi konditerė, per visas mokyklines atostogas leisdavome laiką, lipdydamos gėlytes ir lapus tortų puošybai, prie kremų ir pačių tortų rentimo manęs, žinoma, neprileisdavo, bet kasryt turėjau pareigą pagaminti pvz. 100 rožių lapelių arba susukti 100 kotų viksvoms ant būsimo torto gulbių ežero tematika. Tikrai ne dėl to, bet niekada nebuvau saldumynų mėgėja, jei būdavo galimybė rinktis ką gaminti, saldieji reikalai būdavo paskutiniai.
O vieną dieną ėmiau ir prisiminiau, kad genuose turiu konditerinį fondą, pradėjau dažniau gaminti saldžiuosius patiekalus, pradžioje labiau desertus taurėse, vėliau ir pyragus, kol ėmiau ir sumeistravau pirmą tortą. Pažvelgus atgal, tuometiniai tortai buvo šiaip sau, valgomi ir tiek. Ir tik dėl to, kad tikrai nemokėjau kepti biskvito. Ilgai tyrinėjusi šio gaminio subtilybes, išmokau kepti juos lakštais (receptas čia), o štai gardžiausio kremo teko paieškoti labai ilgai. Plakdavau maskarponę su grietinėle ir cukrumi ar karamelizuotu kondensuotu pienu, gamindavau naminę rikotą pertepimams, stingdydavau želatinu stangrintus kremus. Bet vieną rudenį, besivėžinant po Lietuvą su bendravarde Renata iš Sezoninės Virtuvės kalbėjomės apie sveikesnius desertus, ir ji man išdavė paslaptį, kuri kardinaliai pakeitė mano gaminamus kremus. Jos patarimu į kremus dabar dedu graikinio jogurto ir gaunu žymiai lengvesnį, gaivesnį, įdomesnį skonį, kurį dar praturtinau kitu, naujesniu mano virtuvėje, produktu. Nuo praeito rudens pagaminau jau ne vieną tortą, visada suvalgomą vienu ypu, su pakartojimais ir net katutėmis. Tad dalinuosi gerąja patirtimi ir su jumis.
Apie biskvitą atskirai neberašysiu, atradimo gėris yra kremas ir biskvitų sulaistymui ruošiamas sirupas, jei jį galima taip pavadinti.
Vienam vieno aukšto tortui gaminu kremą iš:
250 g maskarponės sūrio
200 g Philadelphia tipo sūrio
400 g graikiško jogurto
4 vš rudojo cukraus (galima didinti/mažinti ar keisti saldikliais ar klevų sirupu)
Philadelphia sūrį renkuosi be jokių priedų, būtinai 21,5% riebumo, jis turi tik jam būdingo lengvo sūrumo, kuris kremui suteikia ypatingą poskonį. Visus produktus sudedu į gilų indą ir elektriniu plakikliu maišau, kol nebegirgžda cukrus, o masė tampa glotni. Tai trunka vos minutę – kitą.
Biskvitų laistymui naudoju sezonines rūgštesnes uogas, pavasarį ypatingai tinka rabarbarų rūgštelė. Į puodą sudedu
3 nuluptus ir smulkiai supjaustytus rabarbarų kotus
1 vš rudojo cukraus
1,5 st vandens
Kaičiu ugnį, statau ant jos puodą, palaukiu, kol turinys užvirs, keliskart pamaišau, išjungiu kaitrą ir palieku puodą iki atvėsimo, prieš naudojant, skystį perkošiu.
Tortą renku sekančiai. Priklausomai nuo lakštų kiekio, kremą irgi vizualiai padalinu į tiek pat dalių. Į atsegamą formą dedu pirmą lakštą, gausiai palaistau sirupu, krečiu kremo dalį, išlyginu. Vėl lakštas, laistymas ir kremas. Kiekvieną lakštą prieš laistant lengvai paspaudau nuo centro krašto link, kad apačioje esantis kremas tolygiai pasiskirstytų po lakštu. Viršutinis sluoksnis turi būti kremo.
Puošyba irgi labai sezoninis dalykas, dabar jau ir braškėmis puošiu, iš kažkur turguje atsiradusiomis šilauogėmis. Bet žiemą labai gardžiai valgėme tortą su šaldytais agrastais arba sirupe konservuotais rojaus obuoliukais. 