Tuomet, kai pirmus kartus lankiausi Italijoje , Lietuvoje nebuvo tokių stebuklų kaip jogurtas, spraitas, pistacijos ar martinis. Žiūrint retrospektyviai tuo laikotarpiu man buvo didysis sąmoningų atradimų metas, degustavau viską, ką siūlė mano širdies draugas. Ir matyt nuo to mano naivaus žavėjimosi viskuo, kas buvo ragaujama, jam norėjosi parodyti viską. Nuo neįveikiamo dydžio picos gabalų supermarketuose iki gurmaniškų savaičių kalnų viloje, ragaujant dėdės Džiuzi ruoštus patiekalus su penkiasdešimčia kartu atostogaujančių giminaičių.
Šie prisiminimai mane labai liūdino, kai teko grįžti namo. Ir karts nuo karto atsisukant ir pagalvojant apie tą patirtį, vis dažniau atrodo, kad būtent ji inspiravo mane ieškoti naujų skonių iš to, ką turi čia ir dabar.
Panašiai įvyko vieną rytą, kai soc. tinkluose pasirodė draugės nuotrauka iš Milano, tada atvėriau šaldytuvo dureles ir… Tarsi iš lego dėliojosi: mano pusrytinė meilė Italijoje mocarela su kumpiu ir melionu – šaldytuve liūdėjo apvalutis kamemberas, praeitos dienos pusryčiams nesuvalgyta plonai pjaustyta šoninė, keli pomidoriukai ir pusė kantalupos (raukšlėtojo meliono) – kažkur matyta idėja kepti kamemberą, įvyniotą į šoninę – cukinijų žievelių juostos…
Tiek minčių, kad gimtų tobulas pusrytis su tendencija tapti tradiciniu sekmadieniniu.
Vienai porcijai pasiruošiu:
1 Camembert sūrį (renkuosi pagal riebumo procentus, kuo didesnis – tuo skanesnis)
4 šalto rūkymo šoninės juostas
2 riekes raukšlėtojo meliono (galima naudoti ir paprastąjį geltonąjį, tik būtinai gerai prinokusį)
4 vyšninius pomidorus
jaunų cukinijų žievelių
maltų pipirų
Skamba truputį keistai tos žievelės? Tikrai taip, kol pirmą kartą neparagausite. Jas galima čirškinti šoninės riebaluose, kurie išsiskirs kepant šį patiekalą, galima pakepti ant lydyto sviesto kaip atskirą patiekalą. Svarbu, kad jos būtų nupjautos plačiu skustuku, labai plonos greitai svils.
Sūrį išvynioju iš pakuotės ir apsuku šoninės juostomis taip, kad neliktų jokių tarpelių.
Įkaitinu keptuvę, be jokių riebalų ir dedu vyniotinį, vieną pusę kepu apie 3 minutes, bet tai priklauso nuo kaitros ir keptuvės dangos, tad stebėkite ar jau išsiskyrė riebalai ir apskrudo apačia. Kepsnį apverčiu ir tuomet šalia sudedu pomidoriukus bei cukinijų žieveles. Dengiu dangtį ir po minutės-kitos išjungiu kaitrą. Palieku bent 10 minučių subręsti ir sūriui pilnai sušilti ir pasilydyti viduje.
Į lėkštę dedu porą riekių meliono, kepsnį, pomidoriukus su žievelėmis, užmalu truputį pipirų ir tiekiu nedelsiant.
Pirmo pjūvio metu išsilies sūris, kuris šoninės sūrumo ir meliono saldumo kompanijoje itin puikiai derės savo švelnumu.
Mėgstantiems duoną, atriekiu kvietinės, juoda ne itin tiks.