Gyvenant ūkiškai su daug visavalgių, maisto likučių nebeturime. Net ir lupenas ar žuvų žvynus mielai sulesa kiemo sparnuočiai, o visad alkanas šuo tik ir laukia, kol nesuvalgysime sriubos ar troškinio…
Bet yra dalis maisto, kurią visada transformuoju į kitus patiekalus.
Ir tai yra košės.
Pusryčiams ar garnyrui virti grikiai puikiai tinka troškiniui ar apkepui su tunu, biriai virtus ryžius šaldau ir vėliau dedu į pomidorinę sriubą, gruzdinu gardžiuosius arančinus, soros, pašildytos lydytame svieste, labai tinka vakarienei ar su kepta žuvimi. O štai su avižinių dribsnių koše dažniausiai atsisveikindavau, kol nesumaniau pabandyti iškepti blynų. Ir tik todėl, kad turėjau avižinių miltų, kurių irgi retai kada kur naudojau. Ir nuo tada netgi specialiai verdu daugiau avsiankos, kad kitą rytą galėčiau iškepti labai pamėgtų blynų.
Skonis tikrai neprimena keptos košės, tai veikiau bulvinius blynus menantis patiekalas (nežinau kodėl). Ir nors kartais įmaišau džiovintų vaisių ir tiekiu su saldžiais pagardais, būna ir sūrių nuotaikų, tuomet blynų niekuo nesaldinu, o tiekiu su grietinės-sviesto padažu ir pačirškinta šonine. Žodžiu, blynai universalūs, gardūs bei dar ir be visuotinai smerkiamo glitimo.
Proporcijos apytikrės, nes košė kiekvieną kartą yra kitokio drėgnumo, tad miltus į tešlą maišykite po truputį, kad nebūtų perdaug.
6 blynus iškepu iš:
1 didesnio puodelio avižinių dribsnių košės
1 didelio kiaušinio
2-4 šaukštų avižinių miltų (galima naudoti ir kvietinius)
Kadangi košė jau būna pasūdyta ar pasaldinta džiovintais vaisiais, nieko papildomai nededu.
Kiaušinį išplaku, įmaišau į košę ir pradedu po truputį berti miltus, maišau ir stebiu konsistenciją. Ji turėtų būti tiršta, bet neminkoma, kabinama šaukštu. Jei visgi įdėsite per daug miltų, galima įmaišyti dar vieną plaktą kiaušinį.
Keptuvėje pašildau lydyto sviesto ir į jį šaukštu dedu tešlą. Kepu, kol abi pusės dailiai apskrunda. Valgome tik karštus, šalti tampa nebegardžiais.