Aš įsimylėjau, nes atradau tą šalį, kurioje man (kaip turistei) patinka absoliučiai viskas. Tai – Islandija. Ir nors buvau joje jau tris kart, ir vieną tų kartų beveik ką tik, šių metų pradžioje, jau mintyse dėlioju planą grįžti rudenį, kai tenykštė gamta apsipils spalvomis.
Man Islandijoje tinka viskas – klimatas, tykūs ir širdingi žmonės, mažaaukštės statybos, galybė vandens ir kalnų bei ta karščiu alsuojanti žemė prie pat amžino įšalo. O labiausiai Islandijoje man patinka pasijausti visišku mikrobu, paskęsti toje Gamtos didybėje, pabūti civilizacijos beveik nepaliestuose užkampiuose ir patabaluoti kojomis ant pasaulio krašto…
Paskutinė kelionė vėl pabėrė naujų pažinčių ir skonių. Šįkart parsivežiau pyrago receptą ir laukiau kada gi užderės rabarbarai. Ir štai čia prasidėjo įdomioji dalis – skaitiniai apie Islandijos tradicinius pyragus, jų atsiradimo istoriją. Parašiau ir draugei islandei Elsai, kuri paieškojo recepto savo močiutės užrašinėje. Ir kiek abi krykštavom, kai toje pačioje knygutėje Elsa aptiko įrašą „Lietuviški sausainiai”. Kaip, iš kur prieš gerą šimtmetį iki šios salos atplaukė mūsiškis receptas?
O grįžtant prie rabarbarų trupiniuočio Hjónabandssæla (angl. Happy Marriage cake), paragavau jo, dar šilto, pusryčiaujant su svečių namų šeimininke Inga. Labai ilgai kalbėjomės, jai patiko pasakoti šeimos istoriją, o aš tokias visad klausau be amo. Ir nė nepajaučiau, kaip suvalgiau net du gabalus šio pyrago. Kai jau kamantinėjau receptūrą, Inga detaliai paaiškino kokie slaptieji ingredientai padaro jį tokiu neįprastu, kitokiu. Išties, dar pusdienį jaučiau kardamono ir migdolu poskonį, labai malonų ir naują.
Ir nors šiam pyragui islandai naudoja rabarbarų džemą, aš tokių gaminių parduotuvėse niekada neperku, tad laukiau rūgščiojo derliaus ir viriau pati. Ir vien rabarbarų, ir su braškėmis.
Tad apie viską iš eilės.
Tešlai visus birius produktus matuoju 200 ml stikline.
200 g sviesto
1 st kvietinių miltų
1 st avižinių dribsnių
1 st migdolų miltų
0,5 st muskovado cukraus (ar rudojo, bet ne balto rafinuoto)
2 kiaušiniai
0,5 šaukštelio malto kardamono
žiupsnis tarkuoto muskato riešuto
Įdarui:
4 – 5 rabarbaro kotai
300 g šviežių braškių
2 šaukštai balto cukraus
2 šaukštai bulvių krakmolo
0,5 šaukštelio malto kardamono
30 g migdolo drožlių
Taigi, pyrage bus visas šaukštelis kardamono. Tenegąsdina toks kiekis, jis ištirps kituose skoniuose, bet valgant suteiks neįkyrų, įdomų poskonį.
Ir dar vienas pastebėjimas dėl cukraus, jei mėgstate saldžiau, būtinai įdėkite daugiau rudojo cukraus į tešlą, galite berti netgi pilną stiklinę.
Pirmiausiai į šaldiklį įdedu sviestą, bent 10 minučių.
Tešlai dubenyje šluotele ar šakute išplaku kiaušinius, suberiu cukrų ir toliau plaku, kol cukrus pilnai ištirpsta. Kitame dubenyje sumaišau miltus ir dribsnius, prieskonius ir stambia tarka įtarkuoju sviestą. Pirštais pamaigau, kol susidaro trupiniai. Tuomet supilu kiaušinių ir cukraus plakinį ir užminkau tešlą. Išploju ją storu sluoksniu ant lėkštės ir dedu į šaldytuvą bent pusvalandžiui.
Gaminu įdarą: rabarbarus nulupu, supjaustau 0,5 cm griežinėliais, taip pat supjaustau ir švarias braškes, viską beriu į prikaistuvį, kaičiu ugnį. Suberiu cukrų ir maišau, kol susidaro sultys ir cukrus pradeda jose tirpti. Kai griežinėliai suminkštėja, sutrinu juos šakute ar grūstuve, nebūtinai tolygiai, gali likti mažų gabaliukų. Išjungiu kaitrą. Krakmolą suberiu į nedidelį indelį, įpilu kelis šaukštus skysčio iš prikaistuvio ir maišau, kol nelieka gumuliukų, šią masę sukrečiu į rabarbarus ir kruopščiai įmaišau. Galiausiai suberiu kardamoną ir migdolo drožles. Palieku ataušti.
Kai jau viskas pakankamai atvėsę, renčiu pyragą. Mano mėgstamiausia kepimo forma – silikoninė romo bobos ar aukšto kekso kepimui, tokioje galima daugiau sluoksniuoti, tame jų žavesys. Jei tokios neturite, naudokite paprastą torto formą, tokiu atveju formavimui reikės naudodoti 2/3 tešlos – įdarą – 1/3 tešlos. Atrodys panašiai taip:
Aukštam pyragui į formą stambia tarka įtarkuoju 1/3 tešlos, sukrečiu pusę įdaro, vėl 1/3 tešlos, įdaras ir paskutinė 1/3 tešlos. Pastarąja kartais formuoju, dėdama plėšytus tešlos gabaliukus.
Formą dedu į orkaitės vidurį, jungiu 180C (kepimas viršus – apačia) ir kepu 40-50 minučių.
Pyragą atvėsinu ir dedu į šaldytuvą, geriausia, jei jis šaltyje pasisvečiuoja 6-7 ar daugiau valandų.
Tiekiant atpjaunu reikiamą gabaliukų kiekį ir pyragą tuoj pat grąžinu į šaldytuvą. Gabaliukus pabarstau cukraus pudra.
Ačiū už istoriją įdomią ir už skanų receptą:).
Ačiū, kad skaitote 🙂