Šią sriubą verdu tuomet, kai prekyboje pasirodo pirmieji švieži kopūstai ir nė vienas pavasaris nebeįsivaizduojamas be jos. O recepto atsiradimas susijęs su pavasarine šaldiklių revizija, kurios metu rasti produktai sugriuvo į vieną puodą ir tapo vienu mylimiausių skonių.
Ingredientai tikrai nenustebins jūsų, bet ši kopūstienė kitokia, labai spalvota, jokiu būdu nebalinama nei grietine, nei grietinėle. Gaminama be mums taip įprastų morkų, o valgoma be duonos, nes valgoma su … bulvėmis. Ši dalis labiausiai stebino, bet ir sulaukė daugybės pagyrų valgiusių tarpe. Taip visą gyvenimą savo sriubas tiekia mano krikštomama, iš kurios šią idėją ir pasiskolinau.
O kadangi šis pavasaris nelepina šiluma, labai gera pietums sulapnoti indą šildančios, ūpą keliančios sriubos.
6-8 porcijoms pasiruošiu:
0,5 jauno kopūsto gūžės (apie 400 g)
1 nedidelį brokolį (apie 300 g)
1 vidutinį svogūną (pamiršau pasverti)
300 g šaldytų (ar šviežių) žirnelių
700 g kalakutienos faršo (galima naudoti ir kiaulienos)
1 kiaušinį
12-15 nedidelių bulvių
1 šaukštą druskos
1 šaukštelį ciberžolės
1 šaukštelį mėgstamų prieskonių mišinio
Iškart perspėju, kad konservuoti žirneliai netiks.
Į 5 litrų talpos puodą pilu 3 litrus vandens, kaičiu ugnį. Kaičiu ir kitą puodą su bulvėmis, pilnai apsemtomis pasūdytu vandeniu.
Faršą sudedu į dubenį, įmušu kiaušinį ir viską kruopščiai sumaišau. Drėgnomis rankomis formuoju frikadeles ir dedu jas ant vandeniu suvilgytos medinės lentelės. Vandeniui puode užvirus, sudedu jas, sumažinu iki kaitrą ir imuosi daržovių – kopūstus supjaustau storesniais šiaudeliais, svogūną kubeliais, nupjaustau ir pasmulkinu brokolių žiedynus, likusį kotą nulupu ir sutarkuoju stambia tarka. Viską suberiu į puodą su frikadelėmis, beriu druską ir prieskonius, išmaišau ir palieku kunkuliuoti 10-15 minučių. Panašiu metu išverda ir bulvės.
Galiausiai į sriubą suberiu šaldytus žirnelius, išjungiu kaitrą, dengiu dangtį ir lukteliu 5-7 minutes, kol skoniai susijungia.
Bulves nusunkiu ir dedu po 1-2 kiekvienam valgysiančiam į atskirą lėkštutę, dedu ir šakutę, bet nėr skaniau nei nusilupti ir valgyti jas rankomis.
Sriubą pilstau į gilesnes lėkštes ir, kaip minėjau, niekuo nebalinu. Kartais įberiu krapų viršūnėlių ar kalendros lapelių.