Apie mišrainių ir salotų pjaustymo būdus būtų galima prirašyti ištisus puslapius, ir ne tiek apie juos, kiek apie kiekvienos šeimininkės pjaustymo technikos pasirinkimą, šeimos tradicijas ar tiesiog savą skonį.
Ir visai neseniai, kai po labai daug metų susimatėme su N metų nematytais klasiokais, išniro visokių keistų prisiminimų apie mokyklą ir tuos laikus. Ir apie blogus pažymius. Pvz. dvejetą už tai, kad darbų pamokoje, pjaustydama virtas bulves ir morkas baltai mišrainei, mokytojos supratimu supjausčiau jas per stambiai, ne taip, kaip norėjo ji ar buvo numatyta kokioje nors metodikoje. Drąsos man niekada netrūko, tad darbų mokytojai atrėžiau, kad tokį patį dvejetą parašyčiau mūsų kaimynei, kuri virtas daržoves bei kiaušinius baltai mišrainei tarkuodavo burokine tarka.
Bet tą pačią kaimynę su dėkingumu prisiminiau, kai pradėjau ruošti didesnius vakarėlius ir visų mėgstamą pikantišką mišrainę. Pjaustyti kiaušiniai, netgi sumaišyti su didesniu kiekiu majonezo, sunkiai laikydavosi ant duonos, tad labai apsidžiaugiau išganinga mintimi, kad kiaušinius, kaip ir sūrį, reikia sutarkuoti ta pačia burokine tarka.
O kai jau atėjo noras galvoti ką ir su kuo valgome, visaip dėliodama pikantiškos mišrainės variantus su kuo mažiau majonezo, ilgainiui atradau patį pačiausią derinį, apie kurį priminė vienas labai jaukus rytas pas Rasą. Ji pusryčiams virė kiaušinius ir nė nežinau su kuo juos maišė, bet priminė, kad juos galima susmulkinti tiesiog šakute. Būtent taip ir darau savo mėgstamiausią užtepėlę su pikantišku prieskoniu.
Vienam valgytojui ruošiu pakankamai sočią porciją iš:
2 M dydžio kietai virtų kiaušinių
1 nubraukto šaukšto majonezo (kaip pasigaminti naminio, esu rašiusi čia)
1 šaukštelio skystų garstyčių
1 šaukštelio grūdėtųjų garstyčių
žiupsnio druskos
žiupsnio maltų pipirų
žiupsnio džiovintų krapų
Išvirtus ir atvėsintus kiaušinius nulupu ir gilesniame inde šakute sumaigau, sukrečiu majonezą ir garstyčias, pasūdau, beriu prieskonius ir sumaišau. Viskas.
Užtepėlė gardžiausia atšaldyta, tad sandėliuoju ją šaldytuve.
Ji puikiai dera ne tik su duona, kartais vynioju šaukštą – kitą kartu su svogūnų laiškais ar ridikėliais į traškų salotos lapą.
O jei visgi norisi tikro pikantiškos mišrainės skonio, kartais įberiu tarkuoto fermentinio sūrio.