Galiausiai pildau pernykštį pažadą aprašyti naujausią fermentacijos (ar kitaip rauginimo) atradimą – 3 dienų kopūstus.
Mintis gimė ne šiaip sau, juk tradiciniais raugintais kopūstais galime mėgautis ne ištisus metus, prekybcentryje jų, turbūt, galima rasti visada, bet gaminantys namuose žino, kad rauginimui tinka tik žieminiai kopūstai: kieti, balti ir užderantys vėlų rudenį. Šiltuoju sezonu, kai karaliauja vasariniai kopūstai, dažnai pasvajodavau apie raugintų kopūstų sunką ir tą nenusakomai skanią rūgštelę.
Vieną vasarą, sausai raugdama agurkus ir pomidorus, pati sau pamaniau – juk kopūstai ir žiemai raugiami sausai, be vandens, tik savo sultyse. O ir vasarinė gūžė nusišypsojo ir daržovių krepšio, po valandėlės puode su prieskoniais ir druska jau maišėsi kopūsto gabalai.
Taip ir prasidėjo eksperimentas, pradžioje visiškai nenudžiuginęs, tad apleistas, bet pernai vasarą vėl prisimintas ir baigtas tobulinti, dabar jau galiu drąsiai siūlyti ir jums pasigaminti šviežiai raugtų vasarinių kopūstų.
Lygiai kaip ir šviežiai paraugti agurkai, kopūstai gaunasi gaivūs, kvapnūs ir traškūs. Man asmeniškai skaniausi su virtomis šviežiomis bulvėmis ir varškės padažu, ant sumuštinio. O kiti valgytojai be ginčų lapnojo su šašlykais, kepsniais.
Proporcijos 1 kg kopūsto svorio:
1 šaukštas rupios druskos (30 g)
6 – 8 skiltelės česnako
žiupsnelis kmynų
sauja krapų žiedynų
sauja juodųjų serbentų lapų
sauja vyšnių lapų
keli krieno lapai (nebūtinai)
1 citrinos sultys
Pasiruošiu didesnį stiklinį indą su dangčiu ar puodą.
Kopūstą pjaustau stambesniais kvadratais, juos sudedu į patogų indą, beriu druską ir gniaužau, minkau, kol kopūstai išleidžia sultis ir ištirpsta druska. Taip kruopščiai, kaip ruošiant žieminius kopūstus, minkyti nebūtina, tad užtrunku vos kelias minutes.
Baigus minkymą, sudedu griežinėliais pjaustytus česnakus, nuplautus ir juostelėmis supjaustytus lapus, krapų žiedynus ir kmynus. Viską šaukštu permaišau, išlyginu paviršių, indą dengiu dangčiu ir dedu į pačią šilčiausią namų vietą. Po trijų dienų ragauju, jei kopūstai jau įsisūdę ir parūgę, supilu citrinos sultis, vėl gerai sumaišau ir kopūstus sandėliuoju šaldytuve.
Citrinos sultys ir buvo tas viską gerąja prasme pakeitęs ingredientas. Kol nesumaniau jomis parūgštinti kopūstus, jie gaudavosi truputį prėski, greitai tamsėdavo. Citrinos rūgštis ne tik suteikė naują poskonį, bet dar ir pasidarbavo kaip konservantas ir spalvos puoselėtojas.
Dažniausiai ruošiu po vieną kilogramą ir kai jau šaldytuve sparčiai sumažėja paruoštų kopūstų, gaminu naują partiją.
Pabandykite!