Žinia, mano mylimiausia veikla virtuvėje – konservavimas. Ir tai yra labai plati sąvoka, dažnai lydima klaidingų nuomonių, kad tai tik vasaros sezono reikalas. Žinoma, vasarą į stiklainius gula žymiai daugiau šviežių daržovių, vaisų ar uogų, bet pvz. uogienę galima virti ir sausio mėnesį, tam naudoju šaldytas uogas ir gaminant uogienes ar džemus greitam suvartojimui, galima dėti žymiai mažiau cukraus, neužversti rūsio stiklainiais (o retas tą rūsį ir turi dabar…).
Bet kai kas yra tikrai labai sezoniška, tai – raugintų agurkų ruošimas. Lyg ir yra tų šviežių žaliūkų prekybos centruose visą žiemą, bet rauginimui jie absoliučiai netinka, nebent trumpos sausos fermentacijos būdui.
Ir jau daug metų galvojau kaip gi surasti būdą pasigaminti raugintų vasarinių daržo agurkų ir sugebėti juos išlaikyti bute ar name be rūsio. Varčiau daug puslapių, žiūrėjau video patarimus ir suvedžiau viską į vieną tašką – agurkus reikia užraugti, o jiems parūgus priverstinai sustabdyti fermentaciją. Tai galima padaryti šalčio arba karščio pagalba, tad prisiminiau vieną klasikinių rauginimo būdų, kai skystis nuo paraugintų agurkų nupilamas, užverdamas ir vėl pilamas ant agurkų, tokiu būdu ruošti agurkai neberūgsta, skysčiai nebesiveržia lauk, todėl stiklainius galima užsukti metaliniais ar netgi srieginiais dangteliais. Bet tas drumstas skystis man niekad nepatiko, todėl ėmiau ir pabandžiau kitaip.
Idėją saugojau iki naujo agurkų derliaus, visą žiemą akylai stebėjau tokiu įdomiu būdu paraugtus agurkus, kelis stiklainius eksperimento vardan buvau davusi kelioms draugėms, gyvenančioms mieste, daugiaaukščiuose (jos dūsavo, kad labai ilgai neleidau atidaryti stiklainių). Bet kai jau vasario mėnesį atidarėme ir paragavome, nenuvylė niekas – nei skonis, nei traškumas, o svarbiausia, manau, kad atradau tikrai patį praktiškiausią miestietiškų raugintų agurkų variantą.
Agurkai ruošiami taip pat, kaip ir klasikiniams receptams – nuplaunami ir stiklainyje sluoksniuojami su krapų skėčiais, juodųjų serbentų ir vyšnių lapais ir česnako skiltelėmis. Čia griežtų proporcijų nėra.
Esminis skirtumas – druskos kiekis sūryme. Prašom nenustebti:
1 litras vandens
90 g rupios akmens druskos (3 nubraukti šaukštai)
Sūrymo neruošiu, nes būtų sunku paskaičiuoti kiek tiksliai jo reikės, todėl viską supaprastinu sekančiai – kambario temperatūros vandenį į stiklainį pilu iš matavimo indo, tada, žinodama vandens kiekį, paskaičiuoju kiek reikės druskos. Beriu ją tiesiai į stiklainį. Kadangi taip ruošti agurkai puikiai laikosi ir ne itin šaltoje aplinkoje, galima naudoti ir užsukamus srieginiais dangteliais.
Dengiu ar užsuku dangtelį, stiklainį minutę – kitą pavartau aukštyn kojomis ir atgal, kad aptirptų druska. Stiklainį dedu šilčiausioje namų vietoje, jei naudoju užsukamus dangtelius, juos tik uždedu ant stiklainio kaklelio, nesuku nė trupučio, kad į stiklainį papultų rūgimui reikalingas oras.
Agurkus kasdien aplankau, papurtau stiklainius, pauostau. Dažniausiai po 3 dienų jau būna stiprus rūgimo kvapas, bet nelygu temperatūrai ir tik patiems agurkams žinomiems veiksniams, rūgimas trunka iki 7 dienų. Reikia stebėti.
Kai jau ateita „ta” diena, skystį iš stiklainių išpilu į kriauklę, jo misija baigta.
Jei gaminu vieną stiklainį, kaičiu virdulį, jei didesnę partiją – didesnį puodą su vandeniu. Jam užvirus, pilu ant agurkų, iki pat viršaus, dengiu dangtelius (užsukamus stipriai užsuku) ir palieku ramybėje iki atvės. Verdantis vanduo sustabdo rūgimą, tad galima nebepergyventi, kad skysčiai veršis lauk.
Taip ruošti agurkai patys skaniausi po kelių mėnesių ir visą likusį šaltąjį sezoną.
Uzplikius verdanciu vandeniu, druskos nebereikia deti? Ar nebuna mazai druskos, aciu
Miela Sandra, pradžioje dedama labai daug druskos, agurkai rūgdami gerokai pasisūdo, tad užpylus vandeniu būna pats tas sūrumas.
Sveiki,turiu klausimą.Ar nereikia išmesti visų žolių prieš užpilant verdančiu vandeniu?
Miela Vytaute, galima laikyti ir be lapų, bus labai neryškus jų skonis, bet tuomet neverta gaminti stiklainiuose, geriau užraugti didesniame puode ar dubenyje ir paskui agurkus perkelti į stiklainius ir užpilti.