Dėl suprantamų priežasčių labiausiai domiuosi aliejais, jų rūšimis, skoniais, nauda etc. Bet kartais pastoviniuoju ir prie miltų stendų, esu išbandžiusi gyvą galybę rūšių, o prieš porą mėnesių, kai akis užkliuvo už sakartveliškų paplotėlių recepto, supratau, kad kukurūzų miltų tikrai esu pirkusi, bet niekad nieko iš jų taip ir negaminau. Net prisiminiau kodėl – tie keli bandyti kepiniai tiesiog… subyrėjo.
Kadangi recepte buvo ne tik ingredientai, bet ir labai detalus paaiškinimas ką svarbu daryti ruošiant tešlą, kad iškepęs gaminys nesubyrėtų, sukirbėjo, kad noriu pabandyti. Tai ir paskatino miltų stenduose paieškoti kukurūzų miltų ir galbūt jų atsiprašyti. Tiesa, rasti šių miltų pavyko ne iš karto, nors ir ieškojau pakankamai dideliuose prekybcentriuose.
Kai jau radau ir iškepiau traškius ir žiauriai skanius paplotėlius, tikrai atsiprašiau kukurūzų miltų. Dabar jų visad turiu spintelėje ir dažnai kepu čvištarius. Originaliame recepte turėtų būti naudojamas suluguni sūris, bet kadangi jo mūsuose nėra, pakeičiau jį laisviau randamu.
Didžioji paslaptis kaip suklijuoti kukurūzų miltus išties visai nedidelė – miltus klijuoja verdantis arba gazuotas vanduo. Renkuosi pastarąjį.
Na, o kodėl rekomenduoju ir jums išsikepti čvištarių? Nes jie – savito skonio, būdami sūrūs, keistai gerai dera su kava, nors valgome ir su sriuba ar troškiniu. Apie spalvą ir apskrudimą suprasti galėsite tik pamatę ir paragavę, tad skubu dalintis receptu.
Iš nurodyto kiekio suformuoju ir iškepu 8-10 čvištarių. Matuoju 200 ml stikline.
2 stiklinės kukurūzų miltų
1,5 stiklinės gazuoto (arba verdančio) vandens
5 šaukštai kepimui tinkamo aliejaus
150 g fermentinio sūrio (tinka visi lengvai besilydantys, kartais naudoju 100 g tokio ir 50 g brinzos)
0,5 šaukštelio druskos
Miltus suberiu į tešlos maišymui tinkantį indą ir užpilu vandeniu, šaukštu maišau, kol miltai tampa drėgni.
Sūrį sutarkuoju šiaudeliais. Jei miltus užpilu verdančiu vandeniu, palaukiu iki mišinys pilnai atvėsta ir tik tuomet sudedu sūrį, gaminant su gazuotu laukti nebūtina.
Suberiu druską, supilu 2 šaukštus aliejaus ir imuosi minkymo. Minkyti tereikia 20-30 sekundžių ir gaunu labai malonią liesti tešlą.
Įkaitinu keptuvę, supilu likusius 3 šaukštus aliejaus ir sumažinu kaitrą, čvištarių kepimui nereikia didelės kaitros.
Tešlą supjaustau į 8 ar 10 vienodų dalių, iš kiekvienos delnais formuoju rutulius ir dedu į keptuvę, kai jau visi sudėti, bulvių grūstuve ar paprastu šaukštu rutulius suploju, kad būtų tokios formos kokią matote nuotraukoje.
Kepu po 2-3 minutes iš abiejų pusių. Valgome karštus, tad jei žinau, kad suvalgysime tik 2-3, tiek vienu kartu ir kepu, likusią tešlą dedu į šaldytuvą ir vėl kepu, kai tik užsimanome, stengiuosi suvartoti per 5 dienas. Tešla taip pat puikiai laikosi iš šaldiklyje, čia jau be galiojimo laiko.