Plikytos tešlos spurgos gaminamos pačių įvairiausių formų, kadangi tešla yra ganėtinai skysta, formuoti kamuoliukų nėra kaip, tad tešla leidžiama į verdantį aliejų nuo šaukšto, o man labiausiai patikęs variantas – spausti tešlą iš konditerinio maišelio ir žirklėmis nukirpti norimo ilgio spurgą.
Kepant jos labai pučiasi, viduje tampa beveik tuščiavidurėmis, tad valgant atrodo, kad kramtai debesėlį. Skaniausia dalis – traškūs apskrudę krašteliai.
Didieji šių spurgų privalumai – ketvirtadalį tešlos sudaro vanduo, tešloje naudojamas tik ketvirtadalis šaukštelio vanilinio cukraus, jokio kito, o saldumą kiekvienas gali reguliuoti pagal save, berdamas norimą kiekį miltelinio cukraus, aš asmeniškai jas valgau visiškai be jokio cukraus.
O didžiausias šių spurgų minusas, kad jos niekaip neužsibūna lėkštėje. Ir tai taipogi yra gerai, nes spurgos ir yra skaniausios ką tik iškeptos (ar išvirtos, nė nebežinau kaip čia teisingai). Jei žinau, kad valgytojų bus nedaug, gaminu iš pusės normos.
Kadangi nuo mažumės močiutės konditerės buvau mokoma, kad į visas aliejuje gruzdinamas tešlas (žargarėlių, spurgų, voveruškų ir pan.) yra pilama spirito, taip ir darau. Originaliame recepte jo nėra, tačiau man labai patinka, kai spurgos sugeria žymiai mažiau aliejaus, būtent tokį efektą suteikia alkoholis. Tik jei bandysite, nesumanykite spirito keisti gerokai mažiau laipsnių turinčiais gėrimais, nebus jokio efekto.
Iš nurodyto kiekio produktų, darydama 2-3 cm ilgio spurgas, pagaminu 50-60 vienetų.
Reikės:
250 ml vandens
125 g kvietinių miltų
125 g sviesto
25 ml spirito
4 M dydžio kiaušinių
1/4 šaukštelio druskos
1/4 šaukštelio vanilinio cukraus
1 l aliejaus virimui
1 – 2 šaukštų miltelinio cukraus (pudros) barstymui
Paprasčiausiame puode užverdu vandenį, sudedu sviestą ir jam išsilydžius beriu druską, vanilinį cukrų ir įsijoju miltus. Maišau, kol viskas virsta standžia vienalyte mase. Lukteliu iki atvėsta, mušu po vieną kiaušinį ir elektriniu plaktuvu įmaišau jį į tešlą, taip su visais keturiais.
Į storasienį puodą supilu aliejų, jį kaitinu iki ~170C, termometro neturiu, bet įmetu duonos gabalėlį, kai jis pradeda čirkšti ir tamsėti – laikas dėti spurgas.
Tešlą sukrečiu į konditerinį maišelį, negaliu sustoti girti silikoninių daugkartinių, kuriuos išplovus naudoju vėl ir vėl jau gerus 5 metus.
Kai aliejus jau įkaitęs, viena ranka tiesiai virš puodo laikau maišelį, spaudžiu tešlą ir žirklėmis nukerpu reikiamą ilgį. Vienu ypu gaminu 12-15 spurgų, jei ir atrodo, kad jų puode nedaug, primenu, kad jos labaaaaai pučiasi.
Vis pamaišant stebiu apskrudimą, gaminu iki tamsiai rudos spalvos, užtrunku apie 6 minutes. Spurgas išgriebiu į lėkštę, išklotą virtuvinio rankšluosčio lapu, po kelių minučių jau valgome.
Spurgos fantastiškai dera su kambario temperatūros pienu, kakava, arbata ar kava.