Varškės apkepus (iki pieno produktų kainoms pasiekus Mėnulį) kepdavau dažnai. Dabar, kaskart užsukus prekybcentrin, žvilgteliu į varškės kainas ir dažniausiai vyrui pasakau „dar ne”.
Dar negaliu priprasti prie keturiskart didesnių kainų, tačiau retais atvejais tenka rasti akcijų, tai dažniausiai būna po kilogramą ar kiek daugiau fasuota varškė.
Nusipirkus tokį poką nekyla abejonių, kad lipdysiu varškėčius ir kepsiu apkepą. Paprastą, be miltų, tinkantį valgyti tiek karštą, tiek šaltą kaip užkandį, gaivų, vasarišką, tausų, gardų, netikėtą, žiauriai skanų… Štai kiek epitetų. Ir dauguma jų surinkti iš valgytojų lūpų.
Ir man labai patinka sūrus apkepo variantas. Kadaise sumanyta idėja varškę maišyti su šalto ar karšto rūkymo šonine pasiteisino su kaupu, o štai įmaišyti šparagų sumaniau tuomet, kai šaldytuve radau pundelį vysti ketinančių ūglių.
Tokį apkepą esu kepusi ir su špinatų lapais, ir su brokolio gabaliukais, tiks ir žiedinis kopūstas, morkų juostelės, švieži žirneliai, apvirtos šparaginės pupelės. Pagrindinis duetas čia – varškė ir šoninė.
Kepu 28Ø silikoninėje formoje, bet tiks bet kokia kita.
Pasiruošiu:
1 kg 9% varškės
4 kiaušinius
150 g šalto ar karšto rūkymo šoninės
6-7 šparagų ūglius
1 šaukštelį druskos
1 šaukštelį provanso žolelių (galima keisti kitais mėgstamais prieskoniais)
Žiupsnelį kmynų
Naudojuosi virtuvinio kombaino pagalba, tačiau neturint viską galima pagaminti ir tiesiog šakute.
Varškę išsuku, beriu druską ir prieskonius, įmušu kiaušinius ir maišau iki gaunu vienalytę masę.
Šoninę supjaustau juostelėmis, šparagus nedideliais gabaliukais, viską sudedu į varškės masę ir tiesiog šaukštu sumaišau.
Jei naudoju ne silikoninę kepimo formą, jos dugną ir bortus patepu trupučiu aliejaus.
Paruoštą tešlą pilu į formą, ją dedu į orkaitės vidurį, jungiu 180C kaitrą ir kepimo režimą viršus – apačia. Kepu apie 40-50 minučių.
Tiekiu karštą kaip pagrindinį patiekalą arba atvėsusį ir gerai atšaldytą šaldytuve kaip užkandį.