Plikyta tešla – jokia naujiena, dauguma ją yra bandę ir, tikiu, nustebę, nes tas verdančio vandens ir miltų duetas suteikia neįtikėtino elastingumo. Su šia tešla ypatingai lengva dirbti, ji nelimpa prie jokio paviršiaus, lengvai kočiojasi.
Raitau virtinius, koldūnus, pjaustau makaronus, bet visgi su šia tešla labiausiai mėgstu gaminti čeburekus. Kartą metuose. Ir ši diena išaušo šiandien, tad minkau, formuoju ir kepu, o tuo pačiu skubu pasidalinti patirtimi.
Kad nereiktų sverti ir skaičiuoti gramų, galima prisiminti elementarią formulę 2:1. Toks yra miltų ir vandens santykis, tad jei neturite svarstyklių, imkite bet kokį puodelį ar stiklinę ir matuokite kiekį su jais. Dvi stiklinės miltų ir stiklinė verdančio vandens, na o aliejų gali apskaičiuoti taip – jei puodelis ar stiklinė didelio tūrio, pilkite du šaukštus, jei mažo – vieną,
O gramais ir mililitrais proporcijos sekančios:
400 g miltų
200 ml verdančio vandens
40 ml tyro aliejaus
1/2 šaukštelio druskos
Miltų nesijoju, beriu tiesiai į patogų minkyti ir karščiui atsparų dubenį, beriu druską, pilu aliejų ir galiausiai verdantį vandenį. Pabrėžiu, kad verdantį, ne karštą ar pašildytą, tai labai svarbi sąlyga tešlos elastingumui.
Pradžioje maišau šaukštu, minkyti pradžioje kiek perkaršta. Po kelių minučių, kai vanduo susijungia su miltais, minkau, kol gaunu vientisą tekstūrą.
Tešlą inde, nepaliekant tarpų, apkloju virtuviniu rankšluosčiu ir palieku 30 minučių pailsėti.
Praėjus laikui, pjaustau į 8 lygias dalis, kočioju apvalius lakštus, dedu įdaro, šakute užspaudžiu kraštus ir kepu stipriai įkaitintame aliejuje.
Įdarui dažniausiai naudoju kiaulienos ir jautienos mišinį, dedu daug kapoto svogūno ir kelis šaukštus grietinės, būtent nuo jos įdare susidaro sultinys, jo dėka čebureko vidus būna ypatingai sultingas ir drėgnas, nors išorė kieta ir apskrudusi.