Būna gyvenime taip, kad girdėtos blogos istorijos ima ir paliečia pačią. Nutiko taip, kad kurį laiką turėsiu vartoti tik skystą ar sutrintą maistą. Kaip juokavo mano pusseserė odontologė – kad ir cepeliną valgyk, bet sutrink 🙂
Blogas jausmas, neslėpsiu, o ypač dėl to, kad namų vazos pilnos kietų obuolių ir riešutų, o šaldytuve vien kietieji sūriai. Pagalvojusi kuo gi galėčiau save pradžiuginti, pirmiausiai pagalvojau apie trintą sriubą. Moliūginę. O paskui prisiminiau, kad mieloji Eglė iš 50 arų darbo ir džiaugsmo ūkio man atsiuntė didelę dėžę šviežiai iškastų pastarnokų. Rūsy radau paskutinį moliūgą. Daržovių krepšy batatų, o šaldytuve vištienos šlaunelių mėsos. Ir pamaniau, kad trinti galima ne tik daržoves, virtas sultinyje, bet ir pačią mėsą.
Sriubos skonis labai nustebino gerąja prasme. Itin tiršta, begaliniai kvapni ir pilna skonių. nudžiugino ir spanguolių rūgštelė, ir maltos moliūgų sėklos, šiedu moliūgų sriuboje man yra tiesiog būtini. Ir nors tokioje sriuboje rekomenduotina grietinėlė, aš ją keičiu lydytu sviestu, pabandykite ir suprasite kodėl.
12 porcijų reikia:
600 g vištienos šlaunelių mėsos
1/2 sviestinio moliūgo
2 didesnių saldžiųjų bulvių
2 vidutinių pastarnokų
1 svogūno
1 nedidelės morkos
2 šaukštų sviesto
2 šaukštelių druskos
1 šaukštelio Provanso žolelių mišinio
1/2 šaukštelio grūstos aitriosios paprikos
Maltų moliūgo sėklų
Spanguolių
Žalumynų (sezoniškai)
Šlaunelių mėsą sudedu į puodą ir užpilu vandeniu, tiek, kad būtų apsemta, ne daugiau. Troškinu apie pusvalandį, o tuo metu pasiruošiu daržoves. Visas nulupu ir supjaustau stambiais gabalais, juos irgi komandiruoju į puodą, suberiu prieskonius ir druską, dengiu dangtį ir troškinu dar apie 20 minučių.
Išjungiu kaitrą ir atidengiu puodą, masę truputį atvėsinu ir sudedu į virtuvinio kombaino indą su S peiliais. Malu, kol masė tampa vienalyte. Grąžinu ją į puodą, vėl užkaitinu, sudedu sviestą, lukteliu kol jis ištirps ir įsilies į sriubą ir viskas, galima tiekti.
