O jums pažįstamas šis buitinės technikos šedevras?
Daug kartų mačiau autoklavus besisvečiuojant pas ūkininkus ir vis sukirbėdavo, kad ir aš norėčiau turėti tokį konservavimo pagalbininką mūsų ūkelyje.
Ir štai išaušo ta diena, kai kurjeris įteikė didžiulę dėžę ir iš jos išpakavome autoklavą. Ir tuo laimė tik prasidėjo!
Pažintį pradėjome nuo naudojimo instrukcijų, buvo labai netikėta, kad šiuolaikiniai autoklavai yra visiškai automatizuoti, tereikia nustatyti temperatūrą bei laikmatį, sulaukti ciklo pabaigos, luktelti iki indas pilnai atvės, nuleisti vandenį ir mėgautis konservais.
Peržiūrėjome nemažai video įrašų apie tai, ką galima gaminti autoklave ir tuomet sužinojau labai įdomų, gal netgi labai svarbų dalyką. Jeigu konservuojant įprastu būdu namuose galime pasiekti tik 100C, tai autoklave temperatūra gali siekti ir 120C, o tai reiškia, kad sterilizuojant jame garantuotai žūsta visos bakterijos ir išnyksta botulizmo grėsmė.
Natūraliai kilo klausimas – o kaip po proceso atrodo tokioje temperatūroje kaitinti vaisiai ir daržovės? Ogi puikiai, nes pavyzdžiui 0,5l stiklainiai kaitinami tik 5 minutes!
Gerokai ilgiau reikia kaitinti žuvies, paukštienos bei mėsos konservus. Ir, taip jau atsitiko, kad buvome neoriginalūs ir pradėjome autoklavo bandymą būtent nuo mėsos. Kažkaip nostalgiškai pasirodė tas stiklainis su drebučiais dugne ir riebaliukų sluoksniu viršuje.
Paieškoję akcijų, nupirkome kiaulienos kumpio ir ėmėmės gamybos.
Labai patiko vieno šefo patarimas, dauguma gaminančių mėsą, ją tiesiog sudeda į stiklainius, tuomet beria prieskonius, druską ir kaitina. O jis pasiūlė supjaustytą mėsą sumaišyti su prieskoniais ir palikti pasimarinuoti bent 12 valandų, tuomet viskas tolygiai pasiskirsto ir nebūna labiau sūdytų sluoksnių.
Proporcijas ir prieskonius rinkausi pagal save pagal jau N metų atidirbtą receptūrą.
1 kg kiaulienos
1 šaukštelis (15g) druskos
0,5 šaukštelio prieskonių mišinio (itališko, provanso žolelių ar bet kurio kito)
2 skiltelės česnako
1 lauro lapas
3 kvepiantys žirneliai
Mėsą supjausčiau postambiais gabalais, kaip ruošiant šašlyką. Česnaką smulkiai sukapojau, lauro lapą patrupinau, subėriau likusius prieskonius bei druską ir viską gerai sumaišiau. Indą laikiau šaldytuve 12h.
Pusės litro stiklainius išploviau karštu vandeniu ir palikau apdžiūti. Dangtelius visada naudoju tik naujus, šį kartą netgi specialius, skirtus būtent autoklavams, ačiū Eldalita už visas dovanas 🙂
Ir dar vienas, fantastiškas atradimas – stiklainių prieš konservuojant nereikia sterilizuoti.
Svarbus momentas – paruoštą mėsą reikia dėti paspaudžiant, kad neliktų oro tarpų ir palikti tarpą bent 2cm iki stiklainio viršaus, gaminant autoklave oro tarpas yra būtina sąlyga teisingam proceso vykimui.
Stiklainius sudėjau į indą, netgi dviem aukštais, vyras užpylė vandeniu (stiklainiai turi būti pilnai apsemti), įjungėme 40min. laikmatyje ir 110C temperatūrą ir… išėjome dirbti kitų darbų. Žinoma, kartais prieidavome pažiūrėti monometro rodmenų, paklausyti ar nekunkuliuoja vanduo.
Pasibaigus procesui, palikome atvėsti ir nupylėme vandenį.
Konservai gavosi tiesiog tobuli. Būtent tokie, kokius valgydavome vaikystėje su grikių koše, bulvėmis ar makaronais.
Svarbu tai, kad šiuos konservus galima laikyti kambario temperatūroje iki 12 mėnesių, tik atidarius jau vertėtų sandėliuoti šaltai.
Gaminome 4,4kg mėsos, gavosi 12 puslitrinių stiklainių.
Ką gi, mintyse jau sukasi žuvis su pomidorų padažu, vištiena su ryžiais, moliūgų sriuba, solianka, persimonų kompotas… Ir tai tik pradžia 🙂