Įsimylėti galima ne tik žmogų, šio jausmo labai daug virtuvėje. Juk visi turime mylimiausius patiekalus, prieskonius, gėrimus. Ir kai jau rodosi, kad viską gyvenime esi ragavęs, vieną dieną ima ir pasibeldžia kokia idomesnė receptūra, pabandai ir… sulinksta keliai, kramtai užsimerkus, nes kažkodėl užsimerkus labiau skanu. Niekada nesupratau kodėl 🙂
Sausą agurkų rauginimą gaminu jau senokai, pradėjau kartu su tuomet visiška naujove – rauginimu plastiko maišeliuose. Tačiau ko jau ko, bet plastiko nebuvau įsimylėjusi niekada (na gerai, maža išimtis – iš flomasterių vaikystėje gamindavausi auskarus, kol neturėjau tikrų skylių auskarams). Todėl atradau rauginimą garpuodyje ar kitame labai sandariame inde.
Ir viskas būtų labai elementaru, jei į puodą pernai vasarą vietoje agurkų nebūtų papuolę pomidorai. Dėl paskutinio ragaujamo buvo kilęs erzelis ir pakvipo muštynėmis, bet ačiū d. namuose yra peilis, supjaustėm į reikiamą riekelių skaičių ir visi net nekąsdami susigrūdome savo dalis burnosna. Va tuomet ir linko keliai… užsimerkus…
Ir tada man kilo mintis, kad reikia pasigaminti lapų ir krapų skėčių ruošinio žiemai, kad tuos parduotuvinius, bent truputį reanimuoti ir padaryti labiau valgomais.
Pernai šaldžiau tik vieną maišelį ir jo teužteko iki naujų metų. Todėl šiemet šaldau daugiau. Du.
Elementariai, vienodomis proporcijomis sumaišau
juodųjų serbentų ir vyšnių lapus
krapų žiedynus
Galima dėti ir džiovintų krapų stiebų.
Sudedu į popierinį maišelį ir sandėliuoju šaldiklyje. Vienam kilogramui raugiamų daržovių užtenka gero žiupsnio iš maišelio.
Kaip sausai raugti daržoves neseniai rašiau, bet įdedu ir nuorodą, kad jums nereiktų vargti ieškant. RECEPTAS.
