Niekad nebūčiau sumaniusi kuo nors kimšti batoną, jei ne draugė, atvežusi mūsų vištaitėms maišą besibaigiančių galioti duonos gaminių.
Vienas batonas buvo nei supelijęs, nei įpjautas, paspaudus dar vis minkštas viduje, todėl atidėjau jį šonan ir, pasikuitusi atminties stalčiukuose, prisiminiau kadaise matytą vaizdą. Tokį, kokį dabar matote nuotraukoje. Kaip tik turėjau silkės, šviežių daržovių ir sviesto, juos, išlydėjusi draugę, supjausčiau, sumaišiau ir sukimšau į išskaptuotą batoną.
Sekančią dieną, prapjovus, aiktelėjom nuo grožio, o paragavę ir nuo skonio. Ir nuo tada, kai tik leidžiamės į kokią pažintinę kelionę po Lietuvą, gaminu šį neįmantrų užkandį. Gardų, gaivų, sotų ir itin patogų transportuoti. O ir tepti nieko nebereikia, tik atsipjauti.
Gamyba visiškai nesudėtinga, vienintelis nepatogumas yra tas, kad sviestas turi būti kambario temperatūros. Esu bandžiusi paspartinti procesą sviestą ištirpindama, tačiau tuomet įdaro tekstūra gavosi kitokia, šiltas sviestas susigėrė į batono minkštimą, produktai „nesusirišo” tarpusavy. Taip pat atradau, kad įdarui labiausiai tinka silkė, nemirkusi marinate ar aliejuje, tokios dabar galima rasti visuose prekybos centruose, ant pakuotės būna užrašas „be aliejaus”. Arba dar geriau – pasigaminti sausai sūdytos silkės patiems (receptą rasite ČIA).
20 porcijų reikės:
1 standartinio nepjaustyto batono
180 g sviesto
200 g sūdytos silkės
1 nedidelės raudonosios paprikos
1 nedidelės morkos
Žiupsnelio džiovintų žolelių
Papildomai druskos nededu, jos pakanka silkėje, bet pagaminę įdarą ragaukite, gal norėsis kiek pasūdyti.
Nupjaunu batono galą ir pirmiausiai pirštais, po to ilgesniu šaukštu išskobiu batono minkštimą, negramdau iki pat plutos. Minkštimą dedu į gilų dubenį ir dar kiek patrupinu, kad nebūtų didelių gabalų.
Morkas sutarkuoju stambia tarka, papriką supjaustau nedideliais kubeliais, silkę kiek stambesniais. Kambario temperatūros sviestą ir supjaustytus produktus dedu ant minkštimo dubeny, beriu prieskonius ir šakute maišau, kol visi produktai tolygiai susijungia į vientisą masę.
Linksmoji dalis – kemšu įdarą į batoną. Šaukštu, vis paspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Sukimšusi uždedu nupjautąją duonos dalį ir batoną standžiai susuku į virtuvinį rankšluostį.
Dedu į šaldytuvą, užkandžiui verta pasisvečiuoti šaltyje bent 12 valandų.
Tiekiant tiesiog pjaunu storesnę riekę ir dedu į lėkštę ar tiesiai valgytojui į delną.
Užkandis šaldytuve išlieka šviežias iki savaitės.