Kai valgiau šį patiekalą Sakartvele, negalėjau suprasti kuo vištienos troškinys gardintas, aromatas buvo tiesiog nuostabus, skonis irgi sužavėjo nuo pirmo šaukšto. Pavalgius pakalbinau padavėją, kuris, pasirodo, buvo ir restorano šeimininkas ir jis pasakė kas buvo tas aromatizatorius ir skonio gerintojas. „Kindza”.
Nustėrau, nes iki to momento kalendros lapų (o ir sėklų) vengdavau, nes maniau, kad tai blakinė kalendra ir žodis blakinė reiškia prakąstą blakę. Jei kada nors teko tai patirti, turbūt pamenate kokio nemalonumo pojūtis ilgai lieka burnoje 🙂
Ir ką jūs galvojate, nuo tos dienos į kalendrą žiūriu su didele pagarba, o gamindama sakartveliškus patiekalus, dedu jos gausiai, kad būtų „tas” skonis.
Čachobilis skaniausias ruoštas kazane, tuomet troškinys pakvimpa ir laužu. Tačiau galima gaminti ir elementariame puode.
Troškinio sudedamos dalys gali atrodyti labai neįmantriai, tačiau visi ragavę sutartinai gyrė neįtikėtinai minkštą vištieną. Ji tokia tampa dėl didelio pomidorų ir svogūnų kiekio.
Vasarą čachochbilį gaminu iš šviežių naminių podidorų, tačiau žiemą, kai sunokusio ir kvepiančio pomidoro nė su žiburiu nesurasi, naudoju konservuotus naminius pomidorus, jie puikiai pavaduoja šviežius. Tiks net ir pirktiniai konservuoti pomidorai!
Troškinti galima ir visą vištaitę, sukarpius dalimis, kartais troškinu blauzdeles, bet skaniausiai suskambėjo peteliai. Jei nedideli, troškinasi greitai, daug skaniai aplaižomų kauliukų, vienžo tobuli.
6 porcijoms pasiruošiu:
1 kg petelių
1,5 kg šviežių pomidorų (arba 2 l konservuotų)
6-7 vidutinio dydžio svogūnus
150 g kalendros lapelių
4 šaukštus tyro aliejaus
1 šaukštelį chmeli suneli prieskonių
1/2 šaukštelio aitriosios paprikos miltelių
Druskos (jei naudoju šviežius pomidorus)
Kvietinės duonos
Petelius nuplaunu, kalendras su visais kotais smulkiai supjaustau, pomidorus ir svogūnus pjaustau kubeliais.
Renkuosi platų puodą, į jį suberiu pomidorus ir svogūnus, pilu aliejų, beriu pusę kapotų kalendrų ir dedu petelius, negrūdant, geriau dviem aukštais, bet su tarpais.
Pirmus kartus labai knietėjo įpilti vandens arba vyno, bet jų tikrai nereikia, pomidorai išskiria galybę sulčių.
Kaičiu ugnį ir laukiu kol prasidės kunkuliavimas. Tuomet sumažinu ugnį iki minimalios, dengiu dangtį ir palieku troškintis apie 15 minučių. Praėjus laikui patikrinu ar peteliai jau suminkštėję, jei ne – palieku dar 10 minučių.
Galiausiai sudedu prieskonius, jei reikia ir druską, suberiu likusią kalendrą, viską sumaišau, dengiu dangtį, išjungiu kaitrą ir palieku bent 15 minučių viskam susiporuoti.
Tiekiu su kvietine duona, ja labai gardu išdažyti lėkštėje likusį padaža. Kartais, kaip šiandien, tiekiu su bulvėmis, jos puikiai dera. Kaip ir virti baltieji ryžiai.