… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Panašiu receptu darydavau agurkus, o prieš kelis metus pabandžiau taip marinuoti cukiniją. Darydavau su kapotais petražolių lapeliais, bet jau turbūt supratote, kad naujoji mano manija – morkų lapai. Pernai su morkų lapeliais gamintos cukinijos sulaukė ovacijų ir turbo greičiu ištuštėjusių lentynų rūsy. Kartojam, o kadangi jau išbandyta – dalinuosi ir su Jumis. Toliau skaityti „Česnakiniai cukinijos gabaliukai”
Cukinijos jau lenda iš po lapų, ir kaip ir kiekvieną vasarą, gaminu suktinukus. Kadaise tokius pačius gamindavau iš ilgavaisių agurkų, bet cukinija yra tvirtesnė ir ne tokia vandeninga, todėl gali ilgiau puošti stalą. O be to, cukiniją pradžioje apkepu, todėl skonis dar kitoks. Skoniu ji man asmeniškai irgi lenkia agurką. Lieku ištikima ir kukliam šių suktinukų įdarui, nė vienas kitas bandytas produktas man neįtiko.
Suktinukai puikiai tiks savaitgalio ar šventiniam stalui, vakarėliui. Vaikai neitin mėgsta fetą (išskyrus graikų vaikus, turbūt :)), todėl vaikų stalui jų nerekomenduočiau. Toliau skaityti „Cukinijų suktinukai”
Pirmos cukinijos darže nuskynimo proga 🙂
Gardi užkandėlė, tiekiama karšta ar bent jau šilta. Šaltą pati esu valgiusi, bet svečiams nesiūlyčiau, iš bėdos pašildyčiau orkaitėje. Sudėti produktus į keksiukų formą galima net kelias valandas prieš kepant, todėl visai nesunku prisiderinti prie tiekimo laiko, o ir gamybos laikas tikrai ne iš ilgiausių. Naudoju pirktinę bemielę tešlą, bet turint laiko galima pasigaminti ir jos. Vaikai beveik sutartinai šį užkandį vadina mini picomis. Toliau skaityti „Bemielės tešlos krepšeliai su sūriu įdaru”