Miežinė košė

 

IMG_20191020_094344.jpg

Nepelnytai pamirštos miežinės kruopos… Neseniai dariau mini apklausą, daugelis pasisakiusių minėjo, kad lyg ir turi jų namie, bet naudoja jas tik sriubų gamyboje. Tik viena draugė sakė prieš metus virusi miežinę košę ir susimąstė – kodėl taip seniai, juk ji labai skani 🙂

Ši košė man asmeniškai labai nostalgiška, kadaise bobutė virdavo ją nedideliam “rundeliuke“, paskui kartu valgydavome, šaukštais rausdamos tunelius. Ir būtinai užsigeriant šiltu pienu. Daug metų saldų pieną perku tik kavos gardinimui ar sūrių gamybai, tačiau valgant miežinę košę būtinai įsipilu stiklinaitę, dar ir dėl to, kad miežinė košė yra sprangi, net ir pagardinta sviestu.

 Kad kruopos būtų išvirę, bet nesukritę, visada skaičiuoju kruopas ir vandenį santykiu

1 : 2.

Dviems porcijoms reikia Toliau skaityti “Miežinė košė“

Avižinių dribsnių košė

DSC_0969 (2)

Kadaise košių virimo meno mane mokė bobutė, jos dėka moku išvirti (beveik) tobulai birias ar atvirkščiai – sukritusias, šutintas košes. Kiekviena kruopa turi savo specifiką, bet yra viena auksinė taisyklė, galiojanti visoms rūšims – kruopos verdamos vandeny ar piene santykiu 1 dalis kruopų ir 2 dalys skysčio.

Avižiniai dribsniai – greito paruošimo presuota aviža, užpylus verdančiu vandeniu vakare, ryte košės galima netgi nebevirti. Tačiau šalta košė man asmeniškai nelabai patinka, nes joje netirpsta sviestas.

Toliau skaityti “Avižinių dribsnių košė“