… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Vienas iš naujesnių ir labai pasiteisinusių gaminių žiemai.
Labiausiai mėgstame mono konservus, kai marinuojama viena rūšis daržovių, bet paragavus šio derinio, nusprendėme, kad rūsy tokio reikia turėti. Tai puikus garnyras paukštienai ar raudonai mėsai ar tiesiog gardi, maloniai aštri užkanda.
Receptas atkeliavęs iš Pietų šalių, kur baklažanai auginami kone kiekviename darže ir ši daržovė yra labai mėgstama.
Užsiauginti pačiai dar nepavyko, bet iš pirktinių pasigaminti tikrai verta.
Gyventi pušyne – tikra prabanga, bet ji irgi turi savo kainą… Mūsų apylinkėse niekas neužsiaugina kriaušių, pušų kaimynystė skatina ligų atsiradimą. Nepadeda nei ekologinės, nei cheminės priemonės. O ir naudoti jų vengiame. Todėl, kriaušėms pradėjus sproginėti, jas nuskiname ir tuomet ruošiu gardžiuosius kompotus žiemai. Skanu ne tik pakabinti kriaušę iš stiklainio, bet ir pateikti garnyrą paukštienai ar įkomponuoti į gaivų desertą.
Nuskintas kriaušes nuplaunu ir daržovių skustuku nulupu žievę. Neprinokusios kriaušės žievė pernelyg kieta, keli bandymai konservuoti neluptas baigėsi atsisveikinimu neparagavus. Todėl įdedu truputį triūso garantuotam rezultatui. Toliau skaityti „3 skonių kriaušių kompotai”
Pirmiausiai šio skanumyno kaimynė atnešė paragaut. Stiklainio turinys buvo suvalgytas dar tą patį vakarą, su keptais šonkauliais. Pagyrus skonį, kaimynė sumanė padovanoti maišą burokų, tuomet gavau dovanų cukinijų. Nebebuvo kur dėtis, teko raitytis rankoves ir kibti į konservavimą. Buvo ir keiksmų dėl per mažų puodų, ir dėl išbėgusio ant viryklės raudono skysčio, ir ypatingai ryškių delno linijų bordo spalvos fone 🙂 Užtat dabar žinau ko nedaryti. Visad sakiau, kad konservuoti reikia tik tai, ko žiemą negalima gauti šviežiai, niekad negamindavau burokų stiklainiuose, bet šis receptas sužavėjo, jau įsivaizduoju verdamus barščius, garnyrus… Toliau skaityti „Burokėlių ir cukinijų troškinys žiemai”