Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.
Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.
Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.
Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu
3 vš druskos (apie 90 g)
Į 1 l atitinkamai 1 šaukštą (apie 30 g). Ten pat keliauja ir prieskonių mišinys agurkų rauginimui, jo naudoju tiek pat kiek ir druskos – po šaukštą litrui stiklainio tūrio. Jei mišinio neturite, galite naudoti lauro lapų, kalendros ar garstyčių grūdelių mišinį. Ir, žinoma, česnaką. Trijų litrų stiklainiui reikia 7-8 skiltelių, vieno litro – 2-3.
Užpilu kuo šalčiausiu vandeniu ir dengiu verdančiu vandeniu nuplikytais plastikiniais dangteliais. Stiklainius truputį papurtau ir statau į šiltą namų vietą kelioms dienoms. Kai skystis stiklainyje tampa truputį drumstas, konservus nešu į rūsį ir pamirštu bent keliems mėnesiams.
o uzsukami geleziniai dangteliai ar tiktu????
Miela Audrone, netiks… Rūgimo procesui reikia oro…
Ačiū už receptą priraugiau,matysiu kaip ragausim!
Bus labai skanu!
Nelabai supratau-kelias dienas pabūna su plastikiniais dangteliais, o po to? – su tais pačiais išnešate į rūsį? ar nereikia užsukti metalinių?
Miela Rima, su tais pačiais dangteliais, užskus metaliniais gali būti avarija, jei nesustabdomas rūgimas.
Aš spalio mėnesį į kibiriuką nuo majonezo paraugiau nespėjusius sunokti pomidorus. Valgau iki dabar ir kitus vaišinu
Miela Zita, labai smagu, mūsų rūsy žaliūkai baigėsi jau po Naujų Metų 😀
Ačiū už receptą, būtinai pamėginsiu. Man neaiškus tas žodis – “dengiu“ plastikiniais dangteliais- tai čia pradžioje tik pridengti, ar iš karto dangtelius užspausti? Ar pridengti ir visą rūgimo laiką laiką laikyti tik pridengus (neužspaudus)? Ačiū
Miela Daiva. Ačiū ir jums.
Dengiu tai reiškia pilnai uždaryti stiklainį ir taip laikyti.
Sveiki,Ką daryti jei nėra rūsio? Ar tiks šaldytuvas? Kokia temp turi būti nustatyta šaldytuve, ačiū.
Šaldytuve gali neįvykti fermentacija, siūlyčiau laikyti kambario temperatūroje ir pastoviai stebėti procesą. Kai jau bus įrūgę, tuomet dėti į šaldytuvą.
Jūs nepatikėsite, aš taip pat turiu tą nuostabų skonį tų žalių pamiforų iš darželio atminty… ir dar niekur neradau, kad typ top atitiktų, bandysiu teceptuką..
Kaip smagu!