Batumio turguje akį traukė daug spalvų, keistų formų, nosį kuteno įvairūs (nebūtinai malonūs) kvapai. Žinoma, prieskonių paviljone praleidau daugiausiai laiko, skubėjau nusipirkti ožragės, sausos adžikos, chmeli-suneli. Rodėsi, kad viskas pažįstama, ragauta, kol neužmačiau užrašo „gruziniškas šafranas”. Apie tai, iš ko gaminamas šis šafranas, paklausta pardavėja, parodė pirštu į dangų , kur tik tuomet pamačiau kabančias serenčių girliandas.
Taip taip, iš paprasčiausių gvazdikėlių gruzinai gamina prieskonį, be kurio neapsieina daugelis tradicinių sriubų ir paukštienos padažų.
Todėl džiovyklėje jau džiūsta rudeniniai serenčių žiedai, kurių lapelius teliks sumalti kavamale ar virtuvinio kombaino peiliais.
Šio šafrano skonis nėra intensyvus, jis labiau naudojamas patiekalų spalvinimui.