Naminis, bet ne varškės, sūris

Naminis sūris
Naminis sūris

Receptą aptikau daugelyje rusiškų forumų apie sūrius. Ištiesų, perskaičius ingredientus ir gamybos būdą, atrodo, kad tai neturėtų būti vadinama sūriu, tačiau skonis tikrai primena švelnią rikotą. Labai įdomios tekstūros, itin skanus šviežias, daug galimybių varijuoti. Tikrai nenuvils!

Dažniausiai stengiuosi gauti naminio karvutės pieno, tačiau jau daug kartų esu gaminusi ir iš parduotuvinio, svarbu, kad būtų bent 3,5 procentų riebumo.

Užvirinu

1 litrą pieno

ir supilu plakinį iš

5 kiaušinių, išplaktų su

200g grietinės

1-1,5aš druskos

Ugnį sumažinu iki minimaliausios. Būtina sąlyga – nesustojant maišyti turinį. Jei turite mikserį, galima naudoti ir jį, bet tikrai greičiau paplakti kelioliką minučių, nei paskui plauti mikserio dalis.

Kai masė pradeda gumuliuotis (tikrai matosi kada), dar apie minutę plaku ir tada pilu į iš anksto paruoštą koštuvą ar specialią formą sūriui, išklotą dviguba marle (pilna pirkti vaistinėse). Po valandos jau susiformavusį sūrį paslegiu nakčiai šaldytuve. Ryte jau galima valgyti.

Prieš slegiant sūrį, galite pabandyti sekančias variacijas:

Gausiai užberti šviežių kapotų krapų

Negausiai užberti maltais graikiškais riešutais

Pabarstyti sezamo sėklom

Kol kas skaniausias iš bandytų – su krapais.

Patarimas – nubėgęs skystis labai vertingas veido ir kaklo odos valymui.

3 atsakymai į “Naminis, bet ne varškės, sūris”

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s