Taip jau būna, kad nematome to, kas padėta tiesiai priešais nosį. Arba matome tai, bet nesudėliojame dėlionės mintyse. Jau ketvirtus metus spaudžiu aliejų, tris metus po kiemą pėdina vištos, džiuginančios dovanomis šiaudų gūžtose. Ir prieš kelis mėnesius, kai reikėjo vienam vakarėliui paruošti mišrainę, kuri yra būtinai gaminama su majonezu, ėmiau ir prisiminiau, kad jis gaminamas iš aliejaus ir kiaušinių!
Majonezą kaipo tokį buvome išbraukę iš mitybos, bet dabar po truputį grįžtame, tačiau tik prie tikro skonio, kurį galima sukurti dar ir iš … pieno. Taip taip, man pradžioje tai irgi skambėjo neįtikėtinai, bet smalsumas, kaip visad, nugalėjo, tada dar įsijungė fantazija, ir dabar jau telieka sugalvoti naujų skonių pavadinimus ir atidaryti kokį pogrindinį cechą 🙂 O jei rimtai, tai naminis majonezas gaminamas tiesiog per akimirką, jį galima dažyti geltonąja ciberžole ar oranž’ serenčiais, gardinti persiladu ar maltais kmynais, tai visiška laisvė, svarbiausi ingredientai gamybai yra tik trys. Naudoju šalto spaudimo aliejus – žemės riešutų, saulėgrąžų arba sezamų.
1. Pieniškas
200 ml tyro aliejaus
100 ml pieno
1 aš skystų garstyčių
2. Grietinėlės
200 ml tyro aliejaus
100 ml riebios plakamos grietinėlės
1 aš skystų garstyčių
Man asmeniškai skaniausias antrasis, bet jis yra itin riebus, tekstūra primenantis kadaise labai populiarų vokišką. Tačiau šaukštais juk nekabiname, juo gardinu kiaušinių patiekalus ir kartais gaminamas salotas ar mišraines.
O gamyba elementari – supilu visus ingredientus į plakiklio indą, galima naudoti ir mikserį ar kokteilinę, svarbu, kad būtų greitas maišymas. Užtenka kelių sekundžių plakimo ir tiesiog akyse skysčiai tampa puikia tvirta mase. Iš šių kiekių gaunu 300 – 350 ml majonezo.
Būtinai pabandykite, nes tai nuostabus skonio atradimas.
Oho, pačiu laiku!
Kaip tik rytoj ruošiuosi plakti.
O kur dingo kiaušiniai? Emulguojasi viskas kaip iš nuotraukų matau…
Ir ar teisingai supratau kad nereikia plakant varvinti po truputuką aliejaus, o pilam viską iškart?
Miela Indre, klasikinio su kiaušiniais nebegaminu, nes atradau šiuos du variantus. Nieko nereikia po truputį pilti, ilgai plakti, ar gali būti paprasčiau? 🙂 Man, beje dar ir skaniau.
Nelabai man gavosi šitie majonezai…
Skonis tikrai geras, bet va konsistencija ryškiai per skysta. Dariau ir su pienu, ir su grietinėle, ir visus produktus šaldžiau, ir kambario temperatūros, ir su skirtingais aliejais. Žodžiu daug laiko paaukojau ir finale pasigaminau klasikinį su tryniu. Bet skonis tai geresnis varianto su pienu, norėčiau išmokti tokį standų pagaminti. Kažin ką dariau ne taip?
Miela Indre, naminis majonezas nebus toks, koks pirktinis, nes nenaudojami jokie tirštikliai ar standikliai. Esmė skonyje ir natūralume, bet jei norite parduotuvinio majonezo tekstūros, siūlyčiau įmaišyti želatino ar agar agaro, skaičiuojant trečdalį normos pagal instrukciją ant pakuotės.