Šiemet pavasaris su saule žeme ridinėjasi, tokio greito sprogimo ir augimo nepamenu. Rodosi ką tik gulėjau su fotoaparatu žibučių pievoje, o jau ir šalpusniai šiepiasi, ir net laukinė vynuogė, visada flegmatiškai pasitinkanti pavasarį, ėmė ir atvėrė pumpurus. Norisi atsivalgyti tos žalumos, todėl vienas dažniausių patiekalų ar garnyrų ant mūsų stalo pavasarį – salotos. Daržovių skonis kol kas ne itin primenantis vasarinį iš šiltnamio, todėl stengiuosi naudoti rudeninio derliaus skanumynus – ridikus, ropes, burokėlius, morkas. O šiandien – su pomidoru, atsivežtu iš Italijos pietų. Taip taip, lagamine visada randu vietos tikriems skoniams 🙂
Laukinių augalų lapus dažnai rekomenduoja nuplikyti karštu vandeniu, man visgi priimtinesnis šviežias, kad ir karstelėjęs skonis ar kietesnis lapelis. Apdoroju vieninteliu būdu – sumaigau juos, kad išsiskirtų sultys.
Salotas ruošiu iš:
2 saujų garšvos lapelių
2 saujų kiaulpienės lapų
2 saujų rūgštynių
1 baltojo ridiko
1 juodojo ridiko
1 ropės
2 pomidorų
druskos, maltų pipirų
1 citrinos sulčių
2 vš moliūgų sėklų aliejaus
Įvairių sėklų ir rupinių pabarstymui
Ridikus ir ropę nulupu ir sutarkuoju plonais šiaudeliais, kartais pjaustau plačias juostas daržovių skustuku. Lapus nuplaunu po tekančiu vandeniu, palieku koštuve nuvarvėti, po to juos smarkiai pamaigau ir dedu į indą su tarkiais. Pasūdau, pagardinu pipirais, supilu citrinos sultis ir aliejų, sumaišau ir dedu į serviravimo indą, Pomidorus supjaustau plonais griežinėliais, sudedu ant salotų ir jas gausiai pabarstau sėklomis ir rupiniais.
Tiekiu nedelsiant. Su falafeliais (receptas čia), virtos mėsos ar paukštienos juostelėmis, kaip garnyras karštam patiekalui man asmeniškai netinka.