Ragavusieji šiuos pyragėlius ne kartą sakė, kad „gardūs tavo čeburekai”. Tačiau… Esu dalyvavusi ne vienoje diskusijoje apie patiekalus ir jų autentiką, ir pavadinimus ypač. Juk ir kibinai yra tešlos ir mėsos patiekalas, ir čeburekai, ir beliašai etc. Ir kiekvienas iš jų turi savo istoriją, receptūrą, paruošimo būdą, skonį. Todėl leidau sau šiuos gardumynus pavadinti čeburekais skliausteliuose, ir tik tam, kad būtų aišku ką primena šių pyragėlių skonis.
Mano receptas kitoks dėl kelių priežasčių – vaflių lakštų ir kepimo sausoje keptuvėje – jie nebus iš riebalų plaukę ar tepantys rankas ar neduokdie drabužius. Vaflių lakštus galima naudoti bet kokius – stačiakampius, mažuosius apvalius (juos matote nuotraukose), tačiau naudojant plonuosius apvalius, naudoju dvigubus, vienas lakštas tiesiog ištirpsta tešloje ir nesuteikia ypatingo skonio. Naudojant kvadratinius lakštus, pyragėlius pjaustau kvadratais, apvaliuosius pusmėnuliais, tačiau labiausiai mėgstu nedidukus apvalius, iš jų gaunu nedidelius, patogius valgyti, sultiniu nesitaškančius pyragėlius. O faršas – irgi skonio reikalas, svarbiausias ingredientas, padarantis sultinį yra kitas.
12 pyragėlių pasiruošiu:
24 apvalius vaflius
700 g kalakutienos (ar bet kokio kito) faršo
1 vš sviesto
4 kiaušinius
1 st kefyro
6 vš tyro aliejaus
1 st kvietinių miltų
1 aš druskos
po žiupsnį maltų kmynų, raudonėlio ir džiovintų krapų viršūnėlių
Pirmiausiai pasiruošiu įdarą – faršą pagardinu prieskoniais, puse šaukštelio druskos, įmušu kiaušinį, dedu kambario temperatūros sviestą ir kruopščiai išminkau. Sviestas ir yra tas slaptasis ingedientas, iš faršo pagaminantis sultinį.
12 vaflių sudedu ant darbastalio ir tolygiai paskirstau visą įdarą ant jų, galiausiai užvožiu likusiais 12 vaflių. Gaminant iš stačiakampių lakštų viskas dar paprasčiau – tiesiog sukrečiu įdarą ant lakšto, išlyginu silikonine mentele, uždedu kitą lakštą ir supjaustau nedideliais kvadratais.
Pasiruošiu tešlą – išplaku tris kiaušinius su aliejumi, kefyru ir likusia druska. Po truputį beriu miltus ir maišau, tešla turi gautis tiršta, panaši į amerikietiškų ar mielinių blynų tešlą. Todėl jei pritrūksta tirštumo, dedu dar truputį miltų.
Įkaitinu keptuvę, imu paruoštą pyragėlį, nardinu jį į tešlą, gerokai pamurkdau, kad tešla pakliūtų į kiekvieną tarpelį ir dedu kepti. Kiekvieną pusę kepu apie 4-5 minutes, nelygu kaitrai, reikia žiūrėti ar dugnas pakankamai paskrudęs. Jokių riebalų keptuvėje tikrai nereikia, aliejus tešloje sutepa kepimo paviršių tiek, kiek reikia.
Valgome karštus, todėl kepu tik prieš pat valgant. Tačiau, jei gaminu pyragėlius iškylai ar kelionei, į faršą nededu sviesto, visa kita darydama taip pat. 
Man nelabai gavosi. Manau, kad todėl, jog manieji vafliai buvo storesni. Pyragėlis gavosi storas, gražiai apskrudo, mėsa iškepė, bet šonai liko neiškepę. Neprapuolė:). Mažesnėje keptuvėlėje užkaitinau aliejaus ir iškepė šonai. Skanu, bet sekantį kartą darysiu tik su apvaliais MAŽAIS vafliukais, jie plonyčiai ir bus gerai. Dėkoju už receptą:).
Miela Rosalija, taip galėjo nutikti, jei buvo kiek per daug įdaro, bet kaip ir rašau recepte, galima naudoti ir plonuosius apvalius vaflių lakštus.