Dėdės Vyto atminimui
Niekaip nesuprantu kaip šis gėrimas galėjo praslysti pro mano akis, juk dirbau su kone 50 tautybių žmonėmis, apkeliavau daugiau nei pusę pasaulio, o taip nė karto ir neteko paragauti airano…
Mano a.a. dėdė Vytas buvo aistringas rytų virtuvės gerbėjas, žurnalisto ir fotografo profesija jam tais laikais atvėrė kelius į visas sovietines respublikas, labai laukdavau jo, grįžtančio iš kelionių po egzotiškai skambančias Kirgizijos, Azerbaidžiano ar Tuvių respublikų. Visada būdavo skaidrių peržiūra ir koks nors tų kraštų patiekalo gaminimas ir degustacija.
Taip kadaise jis išmokė mane gaminti dolmą (balandėlius vynuogių lapuose) ir būtent jis pasakojo apie stebuklingą gėrimą, kurį pietų šalyse tiekia kartu su dolma. Dabar suprantu, kodėl jam nepavyko rasti airano mūsų kraštuose, tarybiniais laikais nebuvo jokių jogurtų, iš kurių būtų galima pasigaminti šio gaivaus gėrimo. Kai jis gamindavo dolmą, užsigerdavome ją stiklinaite kefyro, į kurį būdavo gausiai įspaudžiama česnako.
Taip ir gaminau visą gyvenimą, kol viename prekybos centre pieno skyriuje ieškojau rečiau sutinkamo produkto. Paėmiau ir tądien akcijinio airano, paragaut. O grįžus paragavau ir tuomet jau sėdau pasigilinti į gėrimo istoriją. Neįtikėtina, bet airanas yra toks populiarus pietų šalyse ir artimuosiuose Rytuose, kad kai kuriuose makdonalduose jis yra gėrimų asortimente. Juo prekiaujama netgi pakelėse, nekalbant apie maitinimo įstaigas.
Perskaičius gamybos ypatumus, supratau, kad tąkart pirkau jau pagamintą airaną pirmą ir paskutinį kartą, jau gerą pusmetį gaminu jį pati, ir netgi iš naminio jogurto. Skaitant istorijas labai susidomėjau ir gazuotu airanu – fermentuota gėrimo versija. Jo gamyba ilgesnė, bet skoniu tikrai gerokai lenkianti šviežią, todėl kartais šaldytuve būna net dvejų rūšių gardumyno.
Vasarą geriame jį kaip gaivinantį gėrimą, karštą dieną airanas tikrai puikiai gaivina. O priedus dedu pagal poreikį, visada dedu druskos, o kartais, plakdama airaną, įmetu mėtų lapelių, kartais raudonėlio ar šalavijo, o kartais ir česnako, kai tik gaminu dolmą…
Gamybos procesas paprastas kaip trys kapeikos, airaną galima plakti rankiniu plakikliu ar šluotele (ką ir daro dauguma), bet man labiausiai patiko kokteilinėje plakamo gėrimo tekstūra, ji būna glotni ir be vieno gumuliuko.
Proporcijos sekančios:
1 dalis graikiško jogurto (galima gaminti ir iš paprasto ar Skyr tipo jogurto)
1 dalis kambario temperatūros vandens
Druskos skaičiuoju 0,5 šaukštelio litrui skysčių.
Viską banaliai supilu į kokteilių plaktuvą ar indą, kuriame mikseriu maišysiu skysčius, plaku, kol nebesimato jogurto dalelių. Airanas labai gražiai putoja, tad pilant iškarto į stiklinaitę, būna kaip baltas alus.
Jei gaminu fermentuotą versiją, airaną supilu į butelį ir jį laikau kambario temperatūroje 2-3 dienas, kai jau atsiranda rūgštelės kvapas ir burbuliukai, butelį dedu į šaldytuvą.