Atrieda naujasis pomidorų derlius, šiemet itin gausiai žaliuoja prieskoniniai augalai, tad šiandien kai kam priminsiu, o kai kam gal parašysiu naujieną apie gaiviąsias pomidorų salotas. Ir nors daugelis mūsų į jas nostalgiškai krečiame šaukštą grietinės ir po to su malonumu iškabliuojame salotinės dugne likusį skystį, galima apsieiti ir be pieno produktų, salotas gardinant kiek kitokiais priedais. Vienas jų – aliejus. Ir nors klasikiniuose receptuose rekomenduojama naudoti alyvuoginį, kviečiu atsigręžti į mums artimesnius, iš mūsuose augančių sėklų spaustus aliejus. Ne kartą esu gyrusi pomidorų ir moliūgų duetą, šįkart irgi geru žodžiu paminėsiu būtent tokį derinį.
Pomidorų salsa gaminama iš pomidorų pašalinant sėklas, jas dažniausiai rekomenduojama tiesiog išmesti ar kompostuoti, tačiau esu atradusi puikų nešvaistymo būdą, sunaudojant sėklas ir sultis kitų patiekalų gamybai. Tad apie viską iš eilės.
Vienam valgytojui skaičiuoju:
2 didesnius, mėsingus pomidorus
1/4 mėlynojo svogūno
1 šaukštą moliūgų sėklų aliejaus
2 šakeles šviežios kalendros
1 šakelę šviežių krapų
žiupsnį druskos
žiupsnį maltų raudonųjų pipirų (galima keisti juodaisiais)
Pomidorus pjaunu pusiau ir nedideliu šaukštu išgremžiu sėklas ir skysčius. Kaip minėjau, jų neišmetu, šaldiklyje turiu etatinį indelį, kuriame pomidorų viduriai laukia dienos, kai gaminu pomidorų sriubą.
Pomidorų puseles apverčiu pjūviu žemyn ant medinės lentelės, kad nutekėtų likę sultys, o tuo metu smulkiai supjaustau kalendrų ir krapų lapelius, svogūną supjaustau kuo smulkesniais kubeliais. Viską beriu į gilesnį indą.
Pomidorus supjaustau 0,5×0,5 cm kubeliais (precizika nėra būtina) ir taipogi komandiruoju į salotinę. Beriu prieskonius, pilu aliejų ir kruopščiai išmaišau.
Salsa skaniausia šalta, tad salotinę bent pusvalandžiui dedu į šaldytuvą.
Tiekiu su paukštienos, žuvies patiekalais.