Kartais ožiuojasi foto technika (arba greičiau mano foto įgūdžiai), šį naujausią mano atradimą iš maisto likučių gaminau jau kelis kartus, bet dorai nupaveiksluoti nepavyko, tad pabandysiu gardžiais epitetais apibūdinti šį maistą.
Apie Migas de Pan sužinojau naujos pažinties dėka, idėją sugeneravo skystuoju auksu – alyvuogių aliejumi – prekiaujantys Virgen Extra, jų puslapyje su dideliu malonumu skaičiau apie Andalūzijos krašto žmones, papročius ir, žinoma, maistą. Akį labai patraukė Migas, ypatingai dėl to, kad labai mėgstu maisto likučių išsaugojimo būdus. o šiame patiekale puikiai sudera apdžiūvusios duonos, dešros, daržovių ar net vaisių likučiai. Originalųjį receptą rasite ČIA.
O aš nebūčiau aš, jei į galvą nešautų kokia idėja.
Pirmiausia kilusi mintis buvo pakeisti Ispanų virtuvėje karaliaujančią kvietinę duoną mūsiške, juodąja. Antra – kad sultinį patiekalui galima išvirti iš mėsos likučių, o ir tą virtą mėsą patiekti vietoj čiorizo dešros. Ir žinoma, pakeisti pietų šalių daržoves ir vaisius į mūsiškius.
Tai, ką ragavau po pirmo bandymo, pranoko absoliučiai visus lūkesčius, kažkada, kai atlaisvėjus karantino pančiams, organizuosime alaus vakarėlį, būtinai gaminsiu šį patiekalą, didelį indą! Trupinius kiekvienas gali valgyti savo šaukštu, be papildomų lėkščių.
O namie trupinius valgėme ir su originaliame recepte siūlomais keptais kiaušiniais, buvo tobulas pusrytis.
Jei trumpai apie skonį,
tai jis primena kepta česnakinę duoną, bet dėl sultinio žymiai sodresnis, o ir priedai, su kuriais valgoma, yra neįprasti, labai suderantys saldumu ir sūrumu. Jei turėčiau savo restoraną, šis patiekalas be abejonių būtų pusryčių ar alaus meniu puslapiuose ir jį pavadinčiau Migas de Juoda Duona.
Gamyba pakankamai ilga, nepadės jokia buitinė technika, reikės pabudėti prie keptuvės, tačiau ir tą laiką galima produktyviai išnaudoti paklausant audio knygos, seminaro ar koncerto.
Mano recepto versija tokia, nes tokių produktų visada turiu virtuvėje ir šaldytuve, bet jūs galite drąsiai keisti trupinių priedus į labiau mėgstamus.
2 porcijoms reikia:
4 riekių padžiūvusios juodos duonos
2 česnako skiltelių
60 ml aliejaus
100 g rūkytos sprandinės ar kumpio
1/2 morkos
1 nedidelio obuolio
50 g lydyto sviesto
Žiupsnelio džiovintų čiobrelių
Druskos
Pradėjusią žiedėti duoną supjaustau nedideliais kubeliais ir padedu į šiltą namų vietą, kad visiškai sudžiūtų.
Mėsos gabaliuką dedu į nedidelį puodą, užpilu ~150ml vandens, verdu nuo kunkuliavimo pradžios apie 15 min., gautą sultinį atvėsinu, o mėsą supjaustau į 4 lygias dalis.
Sultinį, vis pamaišant, supilu ant duonos. Įkaitinu keptuvę, šliūkšteliu aliejaus ir jame apkepu česnakos skilteles, kad būtų greičiau ir tolygiau, keptuvę paverčiu ir kaitinu tą dalį, kurioje yra aliejus ir česnakai. Jiems parudavus, išimu ir dedu į indą, kuriame tieksiu trupinius.
Duoną sudedu į karštą česnakinį aliejų ir vis pamaišau. Tuo pačiu pasiruošiu priedus – plonais griežinėliais supjaustau morką (neskustą, tik plautą) ir išsėklintą obuolį.
Po 12-15 minučių sultinys išgaruoja ir duona pradeda lengvai skrusti, tuomet jau nuo keptuvės nesitraukiu, maišau ir stebiu. Trupiniai turi tapti gerai apkepę, traškūs. Saikingai pasūdau ir dedu ant česnakų, o keptuvėje išlydau sviestą ir jame apkepu mėsą, morką ir obuolį, juos irgi pasūdau ir pabarstau čiobreliais.
Tiekiu šiltą, bet atvėsę trupiniai ir priedai yra lygiai taip pat skanūs.