Nors ruduo šiemet šiltas, apsipylęs auksu ir nubučiuotas saulės, atsibodo tos vasarinės salotos, šalti užkandžiai ir vaisiai. Norisi šilto ir sotaus maisto. Jau ir sriubas tirštesnes verdu, ir vištą nebe orkaitėje kepu, bet tadžine troškinu, kad būtų sodresnio, sunkesnio skonio.
Ir, žinoma, atidariau rauginimo sezoną. Jau pukši kopūstai su krapų sėklomis ir morkos su serbentų lapais. Bepjaustant ar betarkuojant šias daržoves neišvengiamai lieka nepanaudotų dalių, tad įsigudrinau maksimaliai jas panaudoti pyragėlių įdarui.
Vienintelė nenaudojama dalis kopūste yra kotas, tačiau pjaustant riekėmis dažnai lieka daug nenupjautos dalies aplink šerdį, ji puikiausiai tinka įdaro gamybai. Kaip ir labai ploni viršutiniai kopūstlapiai. Nežinau kaip jums, bet man nepavyksta sutarkuoti morkos iki paskutinio milimetro, net jei pasitelkiu virtuvinio kombaino tarkos pagalbą, tad sunaudoju ir jos likučius.
Tačiau visiškai nebūtina derinti rauginimo ir pyragėlių kepimo 🙂 Galima tiesiog pasigaminti (ar netgi nusipirkti paruoštos) tešlos, paruošti įdaro iš turimų daržovių ir labai greitai mėgautis karštais, rudens aromatais kvepiančiais pyragėliais.
Tobulą tešlą esu aprašiusi ČIA. Bet jei naudotumėte pirktinę, jos pakuotėje dažniausiai būna 4 lapeliai tešlos, o iš jos galima pagaminti 8 pyragėlius, tad proporcijas aprašau būtent tokiam kiekiui.
150 g kopūsto (riekė)
100 g morkų (pusė vienos didesnės)
50 g svogūno (pusė vidutinio)
Šaukštelis pomidorų pastos
Šaukštas aliejaus
Žiupsnelis druskos
Žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
Žiupsnelis kmynų
1 putpelės kiaušinis
1 šaukštas mėgstamų sėklų mišinio
Kopūstus ir svogūnus supjaustau nedideliais kubeliais, morkas – pailgais šiaudeliais.
Į įkaitintą keptuvę pilu aliejų ir beriu daržoves, vis pamaišant kepu, kol pagelsta svogūnai, tuomet sudedu pomidorų pastą, pasūdau ir pagardinu prieskoniais. Vėl gerai sumaišau, dengiu dangtį, išjungiu kaitrą ir palieku iki pilnai atvėsta.
Tešlą, jei naudoju naminę, iškočioju ir pjaustau ~15×15 cm kvadratais. Ant pusės, nuo krašto paliekant bent centimetrą, dedu įdaro, sulenkiu ir šakute užspaudžiu kraštus.
Putpelės kiaušinį lengvai išplaku ir juo patepu paruoštus ir į kepimo skardą sudėtus pyragėlius. Kodėl putpelės? Nes kitaip, nei naudojant vištos kiaušinį, jo niekada nelieka ir nebereikia sukti galvos kur panaudoti likusį plakinį.
Beriu sėklas ir skardą dedu į orkaitę. Kepdama mielinės tešlos gaminius niekada nekaitinu orkaitės iš anksto, kelios minutės kylant temperatūrai puikiai padeda kildinti mieles.
Jungiu 180C, kepimo režimą viršus – apačia ir laikmatyje nustatau 25 minutes.
Šiuos pyragėlius valgome būtinai karštus, tokia jau jų rudeninė misija. Atvėsusius prieš valgant kelias minutes pašildau iki 50C įkaitintoje orkaitėje.
Skaniausiai dera su naminiu vištienos sultiniu.
