Yra viena labai garsi pora, tai Arbūzas ir Feta. Pietų šalyse, kur auga saldžiausi arbūzai ir gaminami patys sūriausi fetos tipo sūriai, ši pora neatsiejama tradicinių virtuvių dalis.
Man irgi patinka tas sūru – saldu skonis, bet kaip visad, ieškau daugiau derinių, tokiu būdu gimė ir šios įdomios, gaivios, vasariškos salotos. Jose yra visi skoniai – truputį karčios gražgarstės, saldus arbūzas, sūri feta, rūgštus padažas bei alyvuogės ir aliejus, surišantys viską į vieną puikų skonį.
Šias salotas tiekiu atšaldytas, be jokių kitų priedų, bet baigiant valgyti visad pasiūlau kvietinės duonos riekę, ją mirkome į lėkštėje likusį padaža. Tai ne tik taupumas, tai dar ir paskutinis gardus pietų akcentas. Galbūt ten, kur protokolas reikalauja aukščiausio lygio etiketo taip daryti būtų nemandagu, tačiau valgyti rankomis namuose dar niekas neuždraudė, o mokslininkai dar ir patvirtino, kad rankomis valgomas maistas yra… skanesnis. Turbūt todėl žmonėms taip patinka greitas ar gatvės maistas.
Arbūzo turbūt niekas nevalgo šakute ar peiliu, išskyrus tuos atvejus, kai jis, kaip šiose salotose, yra smulkiai supjaustytas ir tiekiamas kartu su kitais ingredientais. Jei yra galimybė, arbūzą salotoms renkuosi besėklį arba su baltomis sėklomis, kurios yra sukramtomos.
Šias salotas tiekiu porcijomis, ne bendroje lėkštėje, tad aprašysiu produktų kiekį 2 porcijoms.
300 g arbūzo
100 g fetos (ar fetos tipo sūrio)
100 g gražgarstės (rukolos) lapų
40-50 g juodųjų alyvuogių be kauliuko
½ citrinos
4 šaukštai tyro aliejaus (naudoju moliūgų arba sezamų)
1 šaukštas kreminio padažo su balzamiko actu / arba „Naršarab” padažo
Lėkštes iškloju švariais gražgarsčių lapais, arbuzą supjaustau nedideliais kubeliais, juo beriu ant lapų. Ant jų trupinu fetą, alyvuoges pjaunu perpus ir dedu ant sūrio. Viską palaistau citrinų sultimis, aliejumi ir galiausiai kreminiu padažu. Nei maišyti, nei berti papildomų prieskonių nereikia.
Lėkštes bent valandai dedu į šaldytuvą, salotas tiekiu šaltas.
