Artėjant šiltajam sezonui, perkratau savo receptų lobyną, ypač šaltsriubių.
Labai mėgstu jas, tik ne tą tradicinę, mano prietėlio italo vadinamą “zuppa rosa“ (rožinė sriuba). Aukštaitijoje, kur leisdavau nerūpestingas vaikystės vasaras, burokų į šaltsriubes niekas nedėdavo, gaudavom kefyro ir grietinės plakinio su galybe žalumynų, agurkų ir rūgštynių lėkštėje, po didelę virtą bulvę į delną ir tiek žinių. O Vilniuje rožinė sriuba stebindavo, kažkas ją gamindavo su pienu, kažkas iš vandens ir grietinės ar grietinėlės, o kažkam netgi buvo toptelėjusi mintis įpilti gazuoto vandens… Namiškiams pagaminu ir burokinės, kartą metuose, nes kitus kartus gaminu žymiai įdomesnes, kitokio skonio sriubas su įvairiais ridikais, ar pomidorais, ar jaunomis garšvomis ir kiaulpienių lapais. Lieku ištikima tik virtai bulvei 🙂
Mano sezoninės šaltsriubės visada kefyrinės, tirštos, kad būtų ką ‘pakabliuoti’ šaukštu.
Pirmiausiai išverdu kiaušinius, o kol jie kunkuliuoja, pasiruošiu daržoves:
1 ilgavaisį arba 5-6 trumpus agurkus – sutarkuoju stambia tarka
2 saujas rūgštynių lapų – nuplaunu po karšto vandens srove ir supjaustau
0,5 kg ridikėlių – supjaustau rutuliukais
Saujelę krapų – sukapoju
Pundelį svogūno laiškų – supjaustau smulkiai
Viską užpilu
2l kefyro (palaikyto šaldytuve bent 2 h)
Pagardinu
1,5 šaukštelio druskos
Labai gerai išmaišau ir tiekiu. Su virtomis, krapais nubarstytomis šviežiomis bulvėm.
Patarimas – jei norisi daugiau sotumo jausmo, galima įmaišyti 4-5 šaukštus grietinės.
