Ši mišrainė man asocijuojasi su mūsų pajūriu, dar vaikystėje su tėvais važiuojant į Šventąją, būtinai pirkdavome rūkytą jūros ešerį, mama ruošdavo jį su svogūnais ir majonezu ir tepdavo ant šviežios kvietinės duonos. Pajūry būdavo gardu viskas, matyt didesnė jodo koncentracija ore keldavo apetitą, bet ši mišrainė buvo top 10-uke.
Dabar į Šventąją sukame retai, pamilome Karklę ir naujai atrastą Melnragę, dažnai, važiuodami namolio, užsukame į naująjį Klaipėdos turgų ir nusiperkame rūkytos žuvies. To pačio jūros ešerio, karšio ar mano mėgstamiausio kapitono. Būtent su šia žuvimi gaminu gardžiąją mišrainę.
Ingredientus galima keisti, pvz žirnelius konservuotais kukurūzais, galima visai nedėti kiaušinių, gaminti paprasčiausią mano mamos receptą. Ir netgi svogūnai nebūtini, jei nemėgstate, tiesiog žuvis su tiesiog majonezu irgi yra nuostabiai skanu, tokį variantą gardinu didesniu kiekiu prieskonių ir tiekiu su šviežiomis prieskoninėmis žolelėmis.
Gaminu didesnį indą, mišrainė šaldytuve išlieka šviežia 4-5 dienas.
Proporcijos nėra griežtos, labiau rekomenduojamos.
400 g rūkytos žuvies
400 g konservuotų žaliųjų žirnelių
4-5 šaukštai majonezo
3 kietai virti kiaušiniai
0,5 nedidelio svogūno
0,5 šaukštelio citrinpipirių
žiupsnelis maltų aitriųjų pipirų
Išverdu kiaušinius, jiems vėstant žuviai nuimu odą ir mėsą nuimu nuo kaulų. Mėsos nepjaustau, plėšau plonomis juostelėmis ir jas dedu į gilesnį indą.
Žirnelius beriu į koštuvą, padėtą kriauklėje ir palieku nuvarvėti.
Svogūną kuo smulkiau supjaustau ir beriu ant mėsos, ten pat sudedu nuluptus ir kubeliais pjaustytus virtus kiaušinius. Gardinu pipirais, beriu žirnelius ir galiausiai dedu majonezą. Jo kiekis priklauso nuo žuvies drėgmės ir kitų produktų kiekio, tad verta dėti po šaukštą ir maišyti, stebėti, gali reikėti ir mažiau nei 4 šaukštų.
Viską kruopščiai sumaišau ir iškart dedu į šaldytuvą.
Tiekiu ant mėgstamos duonos riekės, būtinai šaltą. Kartais užberiu krapų, raudonėlio ar šviežių morkų lapelių.