Armonikos puikiai tinka šeimyninių pietų stalui, vakarienei su draugais, o ir laužo žarijose jos iškepa puikiai. Kartais norisi lašinukų aromato bulvėje, mūsų giminėje yra šias bulves valgančių dar ir su sviestu. Mano nukrypimai – pabarstymas fermentiniu sūriu, šviežiais kalendros lapeliais ir svogūnų žiedai, kuriuos kloju ant folgos ir ant jų dedu paruoštas bulves.
Na, o pats paprasčiausias, sakyčiau klasikinis, receptas toks.
Vienam valgytojui skaičiuoju
2 vidutines bulves
50-70g šalto ar karšto rūkymo šoninės
Bulves nuskutu ir įpjaunu kas 3-5mm. Tam, kad pjūviai būtų tolygūs ir neperjaučiau bulvės iki galo, ją dedu ant sriubinio šaukšto ir tuomet aštriu peiliu darau pjūvius. Į kas antrą pjūvį dedu plonas šoninės juosteles.
Kiekvienai bulvei atsikerpu aliuminio folijos kvadratą, jei norisi cibulinio varianto, į kvadrato centrą dedu pusės svogūno žiedus, ant jų bulvę, ją patepu trupučio
saulėgrąžų aliejaus
Tuomet bulves pabarstau trupučiu
druskos
maltų juodųjų pipirų
džiovintų gelsvės arba petražolių lapelių
Folijos kraštus sukeliu į viršų ir susuku. Bulvės keliauja į iki 200C įkaitintą orkaitę (ar žarijas). Orkaitėje kepa apie 30min., tuo tarpu žarijose po pusvalandžio reikia traukti vieną bulvę ir, atidarius folijos kraštą, ragauti. Gali tekti pakepti ir smarkiai ilgiau, laužo kaitros nepareguliuosi 🙂 Jei norisi, kad šoninė paskrustų, po 20min. kepimo orkaitėje, praveriu folijos lakštus.
Tiekiu tiesiai į lėkštes. Su šakute ir peiliu būtinai padalinu servetėlių, jų tikrai prireikia. Tarkuotą sūrį dedu stalo vidury, kiekvienas pasibarsto tiek, kiek širdis geidžia. Taip pats stalo vidury dedu indelį su kapotais kalendros lapeliais.
Galima valgyti su grietine ar užsigerti kefyru, kaip minėjau – yra mėgėjų ir su sviestu. Man prie šių bulvių labai tinka šviežių daržovių salotos.