… valgome tam, kad gyventi būtų skaniau… (Renata)
Nepamainomas šašlykų pagardas, labai mėgstamas ne tik suaugusių, bet ir vaikų dėl „kirmėliukų” formos, jais tinka kabinti įvairius padažus.
Šią česnakų dalį sodininkai meta lauk, todėl reiktų iš anksto perspėti, kad jie jums bus reikalingi, ir tai padaryt reikėtų apie gegužės galą.
Česnakų žiedkočius sutvarkau, nupjaunant žiedus ir lapkočių likučius, turi likti tik pats stiebas. Beje, peraugę stiebai bus nebeskanūs, marinuokite jaunuolius. Toliau skaityti „Marinuoti česnakų žiedkočiai”
Italai, sukūrę šį šedevrą, pomidorus džiovina saulėje. Esu bandžiusi bent apvytinti pomidorus karštom vasaros dienom lauke ir, žinoma, nieko nepavyko, mūsų saulutė labiau šypsosi, nei kaitina. Tačiau tikrai verta paaukoti šiek tiek elektros džiovinimui ir pasigaminti šiuo būdu konservuotų pomidorų. Jie labai dera su sūriais, varške, švelnia mėsa ir paukštiena, jais puošiu sumuštinius ir vienakąsnius.
Naudoju savus ar kaimynių dovanotus pomidorus, o esant trūkumui perku tik turguje, parduotuviniai nesužavės skoniu ir kvapu. Konservas prabangus, todėl rizikuoti neverta.
Mano vaikystė bėgo darželyje, mat tame pačiame darželyje dirbo mama, todėl mudvi dienų dienas leisdavome dideliuose kolektyvuose, tik ji auklėjo vaikus, o aš tiesiog augau, mokiausi, miegojau, grojau pianinu ir penkis kartus per dieną kartu su geriausia tuomet chebra valgiau valdišką maistą. Visi turime ryškų prisiminimą iš penktų ar šeštų gyvenimo metų ir maniškis (nieko keisto, sakysite jūs) yra susijęs su maistu. Jeigu pietums būdavo tiekiamas maltinis ar žuvis baltam padaže, į kiekvieną lėkštę virėjos įdėdavo ir po ketvirtį marinuoto arba rauginto žalio pomidoro. Man net drebėdavo rankos – taip smarkiai juos mėgau, todėl įsigudrindavau mainytis su grupiokais – atiduodavau jiems kompotą (ar bent jau razinas iš jo), kitam duonos riekę, su dar keliais susitardavau, kad atiduosiu pavakarių sausainius, o už tai jie man atiduodavo savo pomidorų ketvirčius. Tokiu būdu kartais surinkdavau net visą pomidorą ir valgydavau jį pačiam gale, kaip desertą.
Ir buvau juos pamiršusi labai daug metų, kol pati nepasodinau pirmų pomidorų ir, likus neprinokusių, paieškojau ką gi iš jų gamina. Ir nors pomidorų nebeauginu, visad paieškau ir nuperku ar gaunu dovanų žaliųjų gražuolių, kad rūsy būtų bent trys dideli stiklainiai raugtų žaliūkų.
Dažnai esu klausiama ar žinau, jog neprinokusiuose pomidoruose yra solanino? Žinau. Tačiau žinau, kad termiškai apdorojant ar fermentuojant, solaninas nukenksminamas.
Žalius pomidorus nuplaunu ir nepjaustytus sluoksniuoju į švarius stiklainius. Į 3 l stiklainį beriu Toliau skaityti „Žali rauginti pomidorai”
Užkandai, garnyrui, sumuštinukams. Traškumas ir skonis nepalieka abejingų, šis konservas labai greitai dingsta iš lėkščių.
Perku tik baltus, stambius kalafijorus, tokių būna turguose sezono metu. Atskiriu žiedynus pakankamai stambiais gabalais, kaip matote nuotraukoje. Kotus išmetu į kompostinę, jų nerekomeduoja valgyti ar konservuoti. Užverdu 7l puodą su 3l vandens ir kelioms minutėms įleidžiu žiedynus į verdantį vandenį. Lengviausia tai padaryti metaliniu koštuvu sumerkus ir tuo pačiu koštuvu išgriebiant iš vandens. Tada imuosi marinato. Proporcija 1 litrui vandens, jei liks marinato – jį galima palikti agurkams ar pomidorams marinuoti.
1l vandens
3vš cukraus
1vš druskos
200ml 9proc. acto
1vš prieskonių mišinio agurkų marinavimui.
Visas sudedamąsias dalis, išskyrus actą, verdu puode, kol pilnai ištirpsta druska ir cukrus. Išjungus ugnį supilu actą ir skubiai pilu ant standžiai kalafijorais prigrūstų švarių stiklainių. Užsuku dangteliais, verčiu aukštyn dugnu ant stalo, kloju pledu ar bobutės kailiniais 2 valandoms. Tada stiklainius merkiu į kuo šaltesnį vandenį 4-5 minutėms ir nešu rūsin. Šalto vandens vonelių dėka kalafijorai lieka traškūs.
Patarimas – kartu su kalafijorais galima marinuoti griežinėliais pjaustytus agurkus.
