Varškės ir grietinėlės desertas su uogomis

Varskesdesertas

Varškės desertą su vyšniomis esu ragavusi ne vienoje kavinėje, jei tik akis meniu aptikdavo šį tobulą (man) derinį, visada užsisakydavau ir… nesuvalgydavau. Po poros šaukštų apsaldavo širdis, man taip būna, jei suvalgau ką su cukrumi.

Ir kaip visad, nauja idėja man šauna ne iškarto. Pradžia buvo tokia: praėjusią žiemą labai norėjau vyšnių, kadangi parduotuvių šaldiklių dėžėse jų visad galima rasti, kas savaitę pirkdavau poką ir jomis gardindavau vandenį. Beje, atšildžius, lieka daug sulčių, kurios ne tik gardina, bet dar ir nudažo vandenį dailia raudona spalva. O jei dar gazuotas vanduo, tai tie raudoni burbuliukai…

O prieš kelias savaites, bedarant namų šaldiklio reviziją, aptikau vyšnių. Šaldytuve buvo varškės, grietinėlės, vaisių vazoje bananai. Ir tuomet jau viskas vyko greitai – plakiklis, degustacija ir supratimas, kad atradau tai, kas tinka man. Labai.

Dalinuosi idėja ir su jumis, įpyniau ir dar vieną naujai tausaus vartojimo seminare išgirstą idėją, ji verta grieko, tad paskaitykit. Toliau skaityti „Varškės ir grietinėlės desertas su uogomis”

Saldžios grietinėlės desertas

dsc_3730

Panna cotta, jei jau kalbėti apie originalų deserto pavadinimą. Tik jau nebūčiau aš, jei nepaeksperimentuočiau ir nesugalvočiau kuo pagardinti klasiką. Mano variacija skoniu nuo klasikos toli nenubėga, išskyrus tai, kad papildomai naudoju maskarponę ir nenaudoju želatino. Bet padažas, kurį naudoju gardinimui, šiaip yra skirtas mėsiškų ir daržovių patiekalų pašonei.

Desertas gaunasi kontrastingas, saldūs ir rūgštūs skoniai sudaro malonų duetą, kol kas esu ieškojimuose kas galėtų būti trečias. Gal greipfrutas? Toliau skaityti „Saldžios grietinėlės desertas”

Rajos sparno žuvienė

rajos-zuviene

Taip taip, nieko nesupainiojau. Vieną žiemos sekmadienį žuvies turguje laukiau eilėje, planavau pirkti menkę ir gaminti spec. užsakymą – žuvienę su grietinėle. Vienoje iš dėžių su žuvimi pastebėjau labai didelį žuvies šmotą, pradžioje net pamaniau, kad tai šalimais esančio mėsos pardavėjo dėžė. Nurašiau vaizdą žiemiškai aprasojusiems akiniams, tačiau atėjus mano eilei, smalsumas nugalėjo ir pardavėjos paklausiau kas gi tai. Atsakymas suglumino. „Tai rajos sparnas”- išdidžiai tarė pardavėja ir aš, žinoma, jį nupirkau.

Grįžusi namo puoliau virti žuvienę, bet labai knietėjo sužinoti ar kas nors jau yra parašęs apie sparnų gamybą. Radau tik kelis troškintos rajos receptus, labiau įdomu buvo tai, kad raja, kaip ir ryklys, yra kremzlinis gyvūnas, ir iš tiesų, bevalgant žuvienę ar keptą orkaitėje (netrukus aprašysiu ir tai), neradome nė vieno kaulo. Tai tiesiog puikus sprendimas tiems, kurie bijo valgyti žuvį dėl kada nors gerklose įstrigusios ašakos.

Bet visgi labiausiai pa-ke-rė-jo skonis…

Rajos sparnais prekiauja žuvų turgūs tik šaltuoju sezonu ( tuo įsitikinau jau ne pirmus metus). Tad nuo vasaros gėrybių atsilaisvinusias šaldiklio lentynas žiemą dažniausiai užpildau būtent jais.

Ši žuvienė yra labai soti, nes tai viena riebiausių man žinomų sriubų. Žiemiška, soti, šildanti…  Toliau skaityti „Rajos sparno žuvienė”

Grietinėlės želė su bananais ir serbentais

????????????????????????????????????

Ne nuodėmė kartais pasilepinti ir grietinėlės desertu 🙂 O jei vistik skaičiuojate kalorijas – grietinėlę drąsiai keiskite natūraliu jogurtu ar netgi kefyru, tuomet galima nenaudoti serbentų, kurie saldžios grietinėlės ir ne ką mažiau saldžių bananų desertui suteikia malonios rūgščios atsvaros. Kadangi šiuo metu noksta visų rūšių serbentai, šiandieniniame naudojau baltuosius, o papuošimui naudojau juoduosius, viena kita juoda uoga želė suteikia dar kitokio skonio. Puikus ir bananų bei raudonųjų serbentų duetas.  Toliau skaityti „Grietinėlės želė su bananais ir serbentais”