Vištienos kepimo ypatumai

Daugelis ragavusių mano keptos vištienos po pirmų kąsnių kilnoja antakius ir dažniausiai ima ir paklausia kaipgi man pavyksta iškepti vištienos dalis, kad viršus būtų traškus ir apskrudęs, o vidus sultingas.

Atsakymas slypi paruošimo ir kepimo technikoje, procesas ilgas, bet jame darbuojuosi ne aš, o orkaitė. Man tenkanti darbo dalis – paukštienos paruošimas ir sudėjimas į skardą. Ši technika vadinama lėtuoju kepimu.

Taip galima kepti visą vištą ar antį ar jų dalis – ketvirčius, blauzdeles, šlauneles bei sparnelius, tik jiems kepimo laiką reikia kiek trumpinti.

Dar vienas didelis privalumas yra tas, kad paukštienos nereikia marinuoti, viską darau iškarto ir tiesiai į skardą. Kartu galima kepti ir bulves, jos lygiai taip pat kaip ir vištiena gaunasi traškios išorėje ir minkštutėlės viduje. Esu kepusi ir žalius burokėlius, skonis buvo ypatingas, tačiau sultys gerokai nudažė paukštieną, buvo nelabai gražus vaizdas.

Viskam paruošti skaičiuoju 4 valandas. Toliau skaityti „Vištienos kepimo ypatumai”

Pažintis su autoklavu

O jums pažįstamas šis buitinės technikos šedevras?

Daug kartų mačiau autoklavus besisvečiuojant pas ūkininkus ir vis sukirbėdavo, kad ir aš norėčiau turėti tokį konservavimo pagalbininką mūsų ūkelyje.

Ir štai išaušo ta diena, kai kurjeris įteikė didžiulę dėžę ir iš jos išpakavome autoklavą. Ir tuo laimė tik prasidėjo!

Pažintį pradėjome nuo naudojimo instrukcijų, buvo labai netikėta, kad šiuolaikiniai autoklavai yra visiškai automatizuoti, tereikia nustatyti temperatūrą bei laikmatį, sulaukti ciklo pabaigos, luktelti iki indas pilnai atvės, nuleisti vandenį ir mėgautis konservais.

Peržiūrėjome nemažai video įrašų apie tai, ką galima gaminti autoklave ir tuomet sužinojau labai įdomų, gal netgi labai svarbų dalyką. Jeigu konservuojant įprastu būdu namuose galime pasiekti tik 100C, tai autoklave temperatūra gali siekti ir 120C, o tai reiškia, kad sterilizuojant jame garantuotai žūsta visos bakterijos ir išnyksta botulizmo grėsmė.

Natūraliai kilo klausimas – o kaip po proceso atrodo tokioje temperatūroje kaitinti vaisiai ir daržovės? Ogi puikiai, nes pavyzdžiui 0,5l stiklainiai kaitinami tik 5 minutes!

Gerokai ilgiau reikia kaitinti žuvies, paukštienos bei mėsos konservus. Ir, taip jau atsitiko, kad buvome neoriginalūs ir pradėjome autoklavo bandymą būtent nuo mėsos. Kažkaip nostalgiškai pasirodė tas stiklainis su drebučiais dugne ir riebaliukų sluoksniu viršuje. Toliau skaityti „Pažintis su autoklavu”

Rauginti agurkai neturintiems rūsio

Nors jau esu rašiusi apie šį itin paprastą receptą, pasikartosiu, akcentuodama pagrindinius privalumus:

  • Galima naudoti hermetinius dangtelius
  • Galima laikyti netgi buto spintelėje
  • Agurkai išlieka traškūs
  • Galima gaminti bet kokio dydžio stiklainiuose

Yra ir vienas minusas:

  • Agurkų įrūgimo reikės palaukti apie 2 mėnesius

Pirmiausiai pasiruošiu agurkus, juos kruopščiai nuplaunu, galiukų nepjaustau.  Gaminu didesniame puode ar maistiniame kibire. Toliau skaityti „Rauginti agurkai neturintiems rūsio”

Karamelizuoti vaisiai

Po prasiautusios audros sodai pilni krituolių obuolių ir kriaušių, neprinokusių, apdaužytų, neturinčių skonio. O ir prekybcentriuose pirktos slyvos ar persikai irgi dar neturi sunokusių vaisių skonio. Nekyla ranka jų išmesti, konservavimui tokie vaisiai ne itin tinka. Ir tokiais atvejais prisimenu vieną vaisių gelbėjimo būdą – karamelizaciją.

Šaldytuve taip paruošti vaisiai išlieka gardūs iki 3 savaičių, todėl verta iškarto pasidaryti didesnį kiekį ir jais gardinti jogurtą, varškę, košę ar valgyti su įvairiais sūriais.

Šiandien laukiu svečiuose draugės, tad paruošiau jai deserto iš varškės, graikinio jogurto, vanilės ir karamelizuotų slyvų. Namai pilni nuostabaus aromato! Toliau skaityti „Karamelizuoti vaisiai”

Agurkų konservavimo ypatumai

Šiandien norėčiau pasidalinti įžvalgomis apie agurkų rauginimą ir marinavimą. Dažnai sulaukiu klausimų apie tarą, vandenį, druską, pjaustymo būdus, pasterizavimą ir pan. tad surašysiu viską papunkčiui.

Agurkų rūšys – daržuose/šiltnamiuose ir prekybos taškuose dabar randame galybes veislių, išskirčiau tris rūšis: kauburėtieji, lygiažieviai ir salotiniai.

Pirmieji turi storą žievę ir daug kauburėlių ir labiausiai tinka ilgo proceso konservavimui, t.y. rauginimui.

Lygiažieviai yra švelnūs priliesti, neturi kauburėlių, dažniausiai yra tamsiai žalios spalvos. Dėl plonos žievės labiausiai tinkami marinavimui. Toliau skaityti „Agurkų konservavimo ypatumai”

Jos didenybė Braškė

Na, ar jau spėjote iki soties atsivalgyti šviežių braškių?

Jei jau, tuomet pats laikas pasiruošti gardžių atsargų žiemai arba pasilepinti uogų ir vaisių, žele, panakotos, tortų skoniais. Esu surašiusi daug receptų su braškėmis, tad padarysiu sąrašiuką, kuriame juos rasite.

O jei nesinori nieko gaminti, braškes galima tiesiog sutrinti su trupučiu cukraus ar kito saldiklio ir pasidėti šaldytuve, turėsite puikų pagardą blynams, ledams, varškei ar jogurtui.

Rekomenduoju: Toliau skaityti „Jos didenybė Braškė”

Gelbstint eilinį pomidorą

Kaip išsaugoti pradedančius vysti ar gerokai suminkštėjusius pomidorus?
Kaip rašiau, mano nauja veikla susijusi su vaisiais ir daržovėmis, maloniai kviečiu užsukti į mūsų vitaminų oazę Naujoje Vilnioje Parko 28a. Nebūnu čia visą laiką, bet jei užsukę manęs nerastumėte, turėkite omeny, kad mano skaitytojams taikome 10% nuolaidą, jums tereikia prieš perkant vaisius ar daržoves pasakyti slaptažodį „KŪMUTĖ” 🙂
Na, o kaip žadėjau, pradedu „Gelbstint eilinę daržovę” ciklą.
Šiandien gelbėju pomidorus, skamba keistai, nes lyg ir ne sezonas, bet gauname Ispanijoje augintų raudonskruosčių, kurie jau turi sezoninę spalvą ir kvapą, tačiau labai greitai minkštėja, tad surinkau minkščiausius perdirbimui.
Visų laikų hitas mano virtuvėje yra malta pomidorų tyrė. Paprasčiau negali būti – pomidorus nuplaunu, išpjaunu žiedkotį, dedu į virtuvinio kombaino indą, skirtą malimui. Šiandien dar turėjau pavytusios paprikos, kiek pasiraukšlėjusį sviestinį moliūgą, įpjausčiau kartu ir juos.
Tereikia prisiminti vieną proporciją – 1 litrui pagamintos tyrės reikia 1 nubraukto šaukštelio druskos (apie 25g). Sumaltą masę pilu į puodą, jungiu kaitrą ir laukiu, kol pasirodys pirmos putos. Tuomet jau nedelsiant beriu druską ir pamaišau, kad ji ištirptų. Užvirti nereikia. Tyrę supilstau į patogius stiklainius, sandėliuoju rūsyje arba šaldytuve.
O kurgi naudoju šį gardėsį? Verdu pomidorinę sriubą, chašlamą, charčio, gaminu padažą makaronams, pilu ant picos pado ar karštų sumuštinių. Bet pats skaniausias atradimas – šioje tyrėje troškinti vištienos petelius ar kiaulienos juosteles, pomidoruose esanti rūgštis neįtikėtinai suminkština mėsą, ne veltui Sakartvele toks populiarus Čachocbili patiekalas, gan dažnai jį gaminu tiesiog puode, bet skaniausia, kai yra dūmo kvapo, todėl naudoju kazaną ar grilio groteles.

Toliau skaityti „Gelbstint eilinį pomidorą”

Trinta vištienos ir daržovių sriuba

Būna gyvenime taip, kad girdėtos blogos istorijos ima ir paliečia pačią. Nutiko taip, kad  kurį laiką turėsiu vartoti tik skystą ar sutrintą maistą. Kaip juokavo mano pusseserė odontologė – kad ir cepeliną valgyk, bet sutrink 🙂

Blogas jausmas, neslėpsiu, o ypač dėl to, kad namų vazos pilnos kietų obuolių ir riešutų, o šaldytuve vien kietieji sūriai.  Pagalvojusi kuo gi galėčiau save pradžiuginti, pirmiausiai pagalvojau apie trintą sriubą. Moliūginę. O paskui prisiminiau, kad mieloji Eglė iš 50 arų darbo ir džiaugsmo ūkio man atsiuntė didelę dėžę šviežiai iškastų pastarnokų. Rūsy radau paskutinį moliūgą. Daržovių krepšy batatų, o šaldytuve vištienos šlaunelių mėsos. Ir pamaniau, kad trinti galima ne tik daržoves, virtas sultinyje, bet ir pačią mėsą.

Sriubos skonis labai nustebino gerąja prasme. Itin tiršta, begaliniai kvapni ir pilna skonių. nudžiugino ir spanguolių rūgštelė, ir maltos moliūgų sėklos, šiedu moliūgų sriuboje man yra tiesiog būtini. Ir nors tokioje sriuboje rekomenduotina grietinėlė, aš ją keičiu lydytu sviestu, pabandykite ir suprasite kodėl. Toliau skaityti „Trinta vištienos ir daržovių sriuba”

Citrinų kremas (Lemon posset)

Fantastiško skonio, gaivus, nes su malonia rūgštele ir gerai atšaldytas. Gali būti tiekiamas taurėse, indeliuose ar tiesiog citrinų puselėse, kam kaip jaukiau ar patogiau.
Skonis primena citrininius ledus, todėl galima tiekti su uogomis, šokolado drožlėmis, sausainiais, konservuotais vaisiais ar paprasčiausia uogiene, viskas čia puikiai dera.
Gamyba itin paprasta, ypač jeigu naudosite pirktines citrinų sultis. Man asmeniškai gardžiau su natūraliomis, bet jei prispaustų laikas, naudočiau ir jau paruoštas.
Proporcijos sekančios:

Toliau skaityti „Citrinų kremas (Lemon posset)”

Širdelės ant žarijų

Atidarome grilinimo sezoną, o kadangi kompanijoje yra nevalgančių kiaulienos, paruošiau kelis iešmus vištienos širdelių.
Itin greitai ir itin paprastai, palyginti su kadaise mūsų labai mėgtomis kalakutų širdimis, jas labai ilgai marinuodavau, verdavau per iešmą ir į vidų pildavau sauso raudono vyno. Taip ruoštos kalakutų širdys būdavo stipriai apskrudę, o viduje ypatingai minkštos, tačiau kai reikia greitai ir paprastai, visgi renkuosi vištų širdeles.

Toliau skaityti „Širdelės ant žarijų”